Gal ir gerai, kad atsirado nors viena laida, kur bandoma apginti mamą, nes nuo baisių komentarų ir įžeidinėjimų, pasipylusių virtualioje erdvėje , ausys linksta.
Galit su manimi nesutikti, bet būkim sąžiningi patys sau – ar ne dauguma pultume ginti savo atžalų, išgirdę, kad kažkas juos „pažemino“?
Tik vienas nedidelis kabliukas – tai kaip ten buvo iš tiesų? Jei sužinotum apie šitą baisią istoriją tik iš laidos „Prieš srovę“, ko gero, pultum ginti mamą ir nuskriaustą mergytę. Juk vargšą penkiametį vaiką privertė šveisti tualetą!
Klozetas ir šepetys buvo parodyti bene dešimt kartų įvairiais rakursais, lyg koks žiauraus nusikaltimo įrankis. Bet juk mergaitė, berods, skuduriuku valė kriauklę, o ne išvietę šveitė.
Mama sako, kad apie viską sužinojo tik po poros dienų, o jau pasklido kalbos, kad atėjo pasiimti dukros, pamatė ją besitvarkančią savomis akimis ir todėl supyko.
Kas dabar pasakys, ar auklytė apšaukė mamą, kai tokio elgesio liudininkų nėra, ar mama nejučiomis pati pakėlė balsą, gindama tai, kas jai brangiausia? Niekas nesužinos, tyrimas atliktas, taškai neva sudėlioti, o mirusieji... mirusieji negali nei pasiteisinti, nei apsiginti.
Juokingos ir tos anoniminės anketos, kurias teko užpildyti darželio darbuotojoms, kad apibūdintų „mikroklimatą ugdymo įstaigoje“. Vieša paslaptis, kad tokios apklausos, o ypač švietimo sistemoje, visiškai nieko vertos.
Kai ginama munduro garbė, ar bandoma išsisukti iš keblios situacijos, visi vieningai pažymės reikiamus atsakymus varnele. Jei kas pamirštų, kur ir ką reikia žymėti, jiems bus priminta. Net neabejokit. Niekas niekada nekalbės nei apie grasinimus atleisti iš darbo, nei apie patiriamą spaudimą, nei apie apgailėtiną atlyginimą, nei apie kaprizais apėjusius vaikus, nei apie tai, ką tenka ugdymo įstaigų darbuotojams iškęsti dėl krepšelio pinigų.
Niekas niekada nekalbės apie tai, ko kartais imasi auklėtojos, kad nuramintų vaikus, kai tėvai nemato. Niekas niekada nesužinos, kaip elgiasi vaikai, ištrūkę iš mamyčių globos, ir ar tikrai jie tokie aukseliai.
Gal vienas kuris drąsesnis žmogelis prasitars apie tamsiąją švietimo sistemos pusę, bet tik anonimiškai, tik kur nors komentaruose. Ir būtinai prisipažins daugiau nedirbantis su vaikais, nes...neištvėrė nei jų, nei bendravimo su jų tėveliais.
Liūdna buvo klausytis, kaip profsajungos atstovė vanoja mamas ir vaikučius, tarsi auklėtojos, jų padėjėjos ir kiti darželio darbuotojai stovėtų vienoje barikadų pusėje, o mamos su vaikais – kitoje. Tarsi pasiektas taškas, kada susipriešinimas bei nesusikalbėjimas – savaime suprantami, visuotinai paplitę dalykai.
Nieko vertas atrodo ir savivaldybės atliktas tyrimas. Na negali garbioji komisija pasakyti, ar būtent tas konfliktas privertė moterį pasitraukti iš gyvenimo, ar tai buvo paskutinis lašas ilgoje nemalonumų virtinėje.
Susidaro įspūdis, kad buvo skubiai mestos visos įmanomos pajėgos, kad tik situacija būtų kuo greičiau užglostyta ir visi toliau dirbtų lyg niekur nieko. Na, nesinori knebinėti piktžaizdės, nes nežinia, ką ten įsigilinęs gali rasti... O gal ims ir išsiaiškins, kad už blizgančios Švietimo ir mokslo ministerijos statistikos slypi baisi tikrovė, kurios niekam nereikia? Šį kartą nepalaikau jokios pusės. Nes dabar neliko nei teisių, nei teisesnių. Nes dabar nukentėjo visi iki vieno.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
