Akivaizdu, kad nepatenkintųjų balsas tampa kur kas skardesnis, jeigu išeinama į gatvę. Ir Vyriausybės vadovas nusprendė, kad priešrinkiminius pažadus dabar pat didinti senatvės pensijas galima tesėti bet kokia kaina.
Kad ir dirbančiųjų bei pensijos laukiančiųjų gerovės kaina, nusitaikius į pensijai privačiai kaupiančiųjų lėšas. Vėl keičiamos žaidimo taisyklės, vėl kalbama apie tai, kad sukaupti pinigai galbūt bus grąžinti į „Sodrą“. Labai įdomu, kodėl tokie planai pradėti austi dabar ir kokią teisę valstybė apskritai turi į mano pinigus.
Man 56 metai ir iki pensijos liko maždaug dešimt metų. Kaupti senatvei pradėjau prieš dešimtmetį, nes iliuzijų, kad valstybė galės pasirūpinti oria mano senatve, neturėjau ir neturiu.
Realistiškai vertinant, per 20 metų galėjau sukaupti mano akimis apčiuopiamą sumą. Tačiau dabar klausantis premjero ir kitų valdžios atstovų atrodo, kad pinigai staiga tapo tokie „juokingai maži“, kad jie net neverti pasiekti mano sąskaitos.
Valdžia jau net gi žino, ką aš veiksiu, jei vis dėlto mano sutaupyti tūkstančiai man atiteks. O gi iššvaistysiu per mėnesį ir tada ateisiu pas valdžią su ištiesta ranka prašyti išmokos. Mielas premjere, kodėl galvojate, kad jūs žinote geriau už žmones ir iš kur ta nuostata, kad mes, dirbantieji, bet kokį sprendimą priimame aklai, be argumentų ir be suvokimo kaip jie paveiks mūsų pačių ateitį?
Iki skausmo pažįstamas argumentas, kad pensijų sistemą reikia keisti, „nes ji neefektyvi“ girdisi ne tik pas mus, bet jau „rezultatų“ davė ir kaimyninėje Lenkijoje.
Taip, žinokit, matėm, skaitėm ir girdėjom apie tai, kad pusė II pensijos pakopos pinigų buvo nusavinta, kai perskirstymai vyko. Europos akyse Lenkija jau tapo kaimynu marginalu, kuris elgiasi neprognozuojamai. Galim užjausti kaimynus, bet gal geriau rūpinkimės, kad patys netaptume tokie pat neprognozuojami nuomones kaitaliojantis vėjui papūtus.
Gerbiamieji, gal užuot aiškiaregiškai už mane sprendę, ką ir kaip veiksiu su savo pinigais, aiškinę, kad turiu dar kartą rinktis, nors sykį jau visiškai sąmoningai pasirinkau, tiesiog vykdykite savo pažadus. Ir ne vien pensininkams, bet ir tiems žmonėms, prie kurių gerovės kūrimo buvote įsipareigoję prisidėti.
Keisdami žaidimo taisykles žaidimui įpusėjus apgaunate ne tik kaupiančius, bet ir siunčiate aiškų ženklą dirbantiems jauniems žmonėms – kaupti neapsimoka, kaupti nesaugu, nes negali būti tikras, kad sukaupti pinigai pasieks tavo sąskaitą.
Blaškėsi buvusi valdžia, blaškysimės mes, blaškysis atėję po mūsų? Tai kaip jūs galit tikėtis, kad žmonės imsis atsakomybės už savo gyvenimą, finansus ir senatvę?
Matydami tai, kas vyksta dabar, niekas nebenorės nei pensijų kaupti, nei apskritai dalyvauti jokiose valstybės inicijuojamose sistemose, nes nepasitikės valdžia.
Premjere, ar pripažinsite, kad suvedžiojote 700 tūkst. Lietuvos žmonių sakydami, kad valstybė savo lėšomis prisidės prie kaupimo? Ir dar pažadėję, kad pagalba nuosekliai augs.
Sakysite, niekas iš manęs neatima galimybės kaupti privačiai – galiu keliauti į III pensijų pakopą. Taip galiu. Galiu dar ir iš šalies emigruoti kaip daug žmonių jau daro.
Bet ar suprantat, kad jūs atimate daugiau nei pensijų kaupimo galimybę? Jūs atimate pasitikėjimą savo valstybe, nes vieninteliai žodžiai, kurie ateina į galvą girdint dabartines kalbas – pažadų Lietuva. Tuščių pažadų Lietuva.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
