Turiu pripažinti ranką prie širdies pridėjusi, kad nesu uoli sportininkė ir svarmenų mėgėja. Tačiau amžius bėga ir keičia kūną negrįžtamai.
Todėl prisiverčiu bent kartą kitą per savaitę nueiti pajudėti ant treniruokio.
Be to, sporto klubas yra puiki vieta susipažinti su įdomiais žmonėmis. Nes tai vieta, kur renkasi tavo bendraminčiai, turintys bendrą tikslą.
Pagal kiekvieno sportuojančio žmogaus kūno sudėjimą iš karto galima atspėti, kuris yra klubo senbuvis, kuris mėgsta sukčiauti, o kas apskritai dar tik mezga pažintį su sportu.
Sporto salėje pilna visokių žmonių: lieknų, apkūnių, atletiškų, jaunų ir brandaus amžiaus.
Jau pirmą dieną sporto klube mano žvilgsnį patraukė viena sportuoti užsukanti mergina. Su ja susitikau vos keletą kartų, tačiau mintis apie ją neapleidžia iki šiol. Pasakysiu tiesiai šviesiai – negaliu pamiršti, kaip ji baisiai atrodo...
Ji sportuoja išties uoliai. Sąžiningai lieja prakaitą prie beveik visų sporto klube esančių treniruoklių. Ir turbūt nieko nevalgo. Mergina atrodo išsekusi. Jos kūnas papilkėjęs, raumenys tokie išdžiūvę, kad net ant užpakalio matosi kaulai. o ant rankų, nugaros ir pilvo galima skaičiuoti gyslas. Atrodo, kad keldama svarmenį ji perlūš per pusę.
Išties, į ją buvo skaudu žiūrėti. Jos aistra sportui atrodė netgi liguista. Kaip savotiška anoreksijos forma, kai savo kūną naikini ne maisto stygiumi, bet arkliškais krūviais.
Nesuprantu, kodėl sporto klubo administracija ar treneriai leidžia tokiems žmonėms sportuoti. Juk tokie išsekę žmonės gali ant treniruoklio ir galą gauti. Ar viskas tik dėl to, kad neprarasti kliento?
Nesuprantu, kodėl tokioms merginoms nepasako, neperspėja, kad joms pirmaiu reikėtų apsilankyti pas psichologą, o ne sporto salėje.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
