Magistro diplomą turinti moteris po Užimtumo tarnybos pasiūlymo pasijuto pažeminta

Rašau, nes nesuprantu, kas gali padėti išsiaiškinti valstybinių sistemų veiklos naudą ir efektyvumą.

 Darbo nerandanti moteris liko nepatenkinta Užimtumo tarnybos pasiūlymu.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
 Darbo nerandanti moteris liko nepatenkinta Užimtumo tarnybos pasiūlymu.<br> 123rf asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Anonimė

Mar 25, 2019, 9:16 AM

Išėjo iš darbo

Įdomi gyvenimo patirtis – ne darbo laikotarpis, kai užsiregistruoji dabar jau „Lietuvos užimtumo tarnyboje“ kaip aktyvus, specialybę, aukštąjį išsilavinimą bei patirtį turintis  darbo ieškantis asmuo. 

Sprendimas išeiti iš darbo nėra lengvas ir greitas. Jis lieka paskutinė išeitimi, kai jau nebelieka jėgų, kantrybės ir sveikatos likti ten, kur esi, kai taip sunku psichologiškai. Kai nebegąsdina net tai, kad neturi, kas tave išlaikys, neturi jokių kitų pajamų.

Žinoma, optimizmo teikia mintis, kad esi jaunas, perspektyvus žmogus, turi išsilavinimą, patirties bei norą dirbti ir tobulėti, tikiesi ilgai neužtrukti su darbo paieškomis. 

Deja, darbo paieška užtrunka, kas kelia neviltį ir gramzdina į depresiją. Atrodo, stengiuosi, ieškau skelbimų, siunčiu gyvenimo aprašymus, einu į pokalbius, išsilaikiau valstybės tarnybos testus, darau, ką galiu šiuo momentu, bet sėkmė ne taip greit aplanko. 

Pasiūlė netikėtą veiklą

Dar sunkiau pasidaro, kai nueini į „Užimtumo tarnybą“. Penktas susitikimas, o mano konsultantė klausia, ką galiu dirbti (po pusės metų ji dar neišsiaiškino mano anketos duomenų); kokiose įmonėse galėčiau dirbti. Atsakau jai, kad jei žinočiau, tai nebūčiau čia.

Domisi, kodėl išėjau iš darbo (lyg tai dar turi prasmę po pusės metų darbo paieškų?). 

O galiausiai sako: „Siuvykla ieškojo žmogaus, jums ten tiktų“. Koks tiktų, jei mano visuomenės sveikatos bakalauras ir magistras

Ir, galų gale, konsultantė, kuri turėtų padėti man darbo rinkoje, pasako, kad „nereikia išeiti iš darbo, jei neturi geriau“.

Tai man tik įdomu, ar reikia Lietuvos biudžetui tokios įstaigos, kurios darbuotojai tik atsižymi, kad atėjo į darbą bei atžymi tuos, kurie neturi, kur daugiau eiti? Ar neužtektų tokioms funkcijoms atlikti duomenų bazių ar sistemų su prisijungimais? Ar tikrai reikia tokių darbuotojų?

Tikiuosi, su laiku ta sistema bus keičiama arba eliminuojama, nes tą absurdą kažkas turėtų sutvarkyti.

Norėčiau likti anonimu, ačiū.

***

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė komentavo, kad kiekvienas klientų skundas ir kiekviena panaši situacija Užimtumo tarnybos darbuotojams yra nemaloni, kadangi visi deda dideles pastangas, kad darbo ieškantis asmuo kuo greičiau surastų darbą. 

„Kiekvienas kliento ir konsultanto susitikimas yra grindžiamas abipusiu pasitikėjimu ir pagarba. Ir labai gaila, kad kartais klientams tenka nusivilti galbūt ir mūsų konsultantų netinkamu aptarnavimu, ir galbūt neįvertinti savo nepamatuotų lūkesčių.

Pasakojime yra nemažai emocijų: „Žinoma, optimizmo teikia mintis, kad esi jaunas, perspektyvus žmogus, turi išsilavinimą, patirties bei norą dirbti ir tobulėti, tikiesi ilgai neužtrukti su darbo paieškomis“. Tačiau, kaip matome, darbo paieškos užtruko, nes galimybės ir lūkesčiai – du skirtingi dalykai. 

Užimtumo tarnybos duomenų registre kovo 1 d. buvo registruoti 96 asmenys, turintys aukštąjį visuomenės sveikatos diplomą, iš jų – 54 asmenys ieško būtent tokio darbo – visuomenės sveikatos specialisto. Tačiau jų įsidarbinimo galimybės labai mažos, nes šiuo metu yra registruoti tik 6 darbo pasiūlymai, iš jų – 3 Alytuje, po vieną – Mažeikiuose, Tauragėje ir Marijampolėje. 

Užimtumo tarnyba nekuria darbo vietų, todėl jeigu darbo rinkoje nėra siūloma tokia darbo vieta, kaip istorijos herojus mini, tai rodo tik faktą, kad darbo rinkoje tokių specialistų yra pakankamai ir visos darbo vietos yra užimtos. 

Tokiu atveju Užimtumo tarnyba, įvertinusi, kad darbdaviai išsako vis aktyviau, kad trūksta darbo jėgos, siūlo darbo vietas, kuriose darbo ieškantis galėtų įsidarbinti, nes net ir laikinas užimtumas yra geriau, negu darbo įgūdžių praradimas nedalyvaujant darbo rinkoje.

Akcentuojame, kad Užimtumo tarnyba, nesant tinkamo darbo pasiūlymų, informuoja apie galimybes dirbti kitos kvalifikacijos ar nekvalifikuotą darbą asmens gyvenamojoje vietoje ir nuo jo gyvenamosios vietos nutolusiose vietovėse.

Trumpai informacija: 2018 m. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas 161 visuomenės sveikatos išsilavinimą turintis asmuo, norinčių dirbti pagal įgytą specialybę – 141. Per metus įsidarbino 40 darbo ieškančių asmenų, turinčių visuomenės sveikatos išsilavinimą.

Visoje šalyje per metus buvo registruotos 96 laisvos darbo vietos visuomenės sveikatos išsilavinimą turintiems specialistams, iš jų daugiausiai – Klaipėdos apskrityje – 24, Panevėžio – 15, Kauno – 13, Vilniaus – 12, Šiaulių – 10, Utenos – 6, Alytaus, Telšių, Tauragės – po 5, ir mažiausiai – Marijampolės apskrityje tik viena laisva darbo vieta per visus metus.

Klientai nuomonę apie savo patirtį naudojantis Užimtumo tarnybos paslaugomis visada gali pateikti klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui bei, prireikus, paprašyti pakeisti jį aptarnaujantį specialistą“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai M. Jankauskienė. 

 

 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.