Tai nėra vienintelė šiukšliadėžė, pilnutėlė plastiko maišeliuose surinktų keturkojų išmatų. Tokių plastiko maišelių prikimštų šiukšlinių pilna visame mieste. Todėl man kyla klausimas, ar mes rinkdami ekskrementus tikrai rūpinamės gamtosauga ir aplinkosauga?
Koks kalnas plastiko papildo mūsų planetą po kiekvieno šuniuko pavedžiojimo? Kasdien po 2–3 kartus gamtinius reikalus atliekantis šuo per savaitę miestui „dovanoja“ mažiausiai 14–20 plastiko maišelių. Per mėnesį apie 60–90. Per metus – 700–1000 plastiko maišelių su ekskrementų turiniu. O per visą savo gyvenimą skaičiai siekia dešimtis tūkstančių.
Tai čia tik vienas šuo! Kiek plastiko maišelių į gamtą išmetama vien dėl mūsų rajono šunų. O kiek nerūšiuojamo plastiko per metus šiukšlynai pasipildo tokiomis lauktuvėmis iš viso miesto, šalies, žemyno? Turbūt tokios statistikos nėra.
Suprantu, kad viskas yra dėl švaros ir tvarkos mieste. Nes jei per metus mūsų gatves nusėtų tokie kiekiai šunų ekskrementų, tai turbūt ir į mūsų miesto parkus ar skverus apskritai nebūtų galima žengti. Nerenkamų išmatų smarvė, platinamos ligos ir parazitai taip pat nebūtų geriausia išeitis miestui ir mūsų žmonijai.
Tačiau ar tikrai mums reikia išmatas rinkti plastiko maišeliuose? Galbūt vertėtų ieškoti kitų būdų, kaip rinkti mylimų augintinių „dovanėles“?
Gal naudoti popierinius maišelius, specialius ekskrementų surinkėjus? Prekyboje, mačiau, yra suyrančių plastiko maišelių. Tačiau panašūs kurį laiką buvo pardavinėjami ir prekybos centruose – suirdavo, taip, bet plastiko gabalėliai pasklisdavo po aplinką.
Visiems šuniukų augintojams vertėtų susimąstyti, ką jie palieka po savęs. Išmatų gal ir nėra. Bet aplinka teršiama daug baisiau nei siaubo filme.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
