Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai abiturientams primena, kad matematikos valstybinis egzaminas bus privalomas stojant į aukštąsias mokyklas. Norint įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas tik lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas.
„Esu 12-tokė, mano paskutinė laida, kuri mokosi pagal seną tvarką. Šiandien atėjusi į mokyklą sužinojau iš pažįstamos 12-tokės, kad neišlaikius matematikos egzamino aš negalėsiu nieko mokytis, niekur studijuoti. Nes nuo 2024 metų privalomas matematikos egzaminas.
Dabartiniams 11-tokam bus privalomas, kai jie bus dvyliktoje, bet ką daryti dabartiniams 12-tokams?
Visuose universitetų puslapiuose nieko neparašyta, kad šių metų 12-tokams reikėjo rinktis matematiką. Aš manau, žiniasklaida turėtų apie tai kalbėti, nes tikrai daug vaikų dabar yra tiesiog neviltyje.
Visą dieną be sustojimo verkiu, kad niekur nebūsiu prileista mokytis, kadangi neturėsiu išlaikyto matematikos egzamino.
Kodėl niekas apie tai nešneka, ką turės 12-tokai daryti? Kodėl jų neprileidžia prie studijų, jeigu dar šiais metais nėra privalomas matematikos egzaminas?“ – svarstė abiturientė.
Privaloma stojant į aukštąsias mokyklas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, kad sprendimas nuo 2024 m. keisti minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus priimtas dar 2021 m.
„Matematikos egzaminas nuo 2024 m. yra privalomas tik stojant į aukštąją mokyklą. Norint baigti mokyklą, t. y. įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas tik lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas.
Primename, kokie yra visi 2024 m. stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai:
Nuo 2024 m. iš viso reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).
Trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas mokymosi pasiekimų lygis, jei bus stojama į kolegines studijas.
Norint įstoti į aukštąją mokyklą taip pat reikės pasiekti universitetų ir kolegijų nustatytą mažiausią stojamąjį konkursinį balą.
Visi šie reikalavimai bus taikomi stojantiems ir į valstybės finansuojamas, ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, tarp jų ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.
Sprendimas nuo 2024 m. keisti minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus priimtas dar 2021 m.
Informacija apie stojimo reikalavimus visuomet pasiekiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) interneto svetainėje, apie tai nuo 2021 m. ne kartą skelbta žiniasklaidoje, informuotos mokyklos.
Abiturientai, dar neapsisprendę dėl norimų laikyti egzaminų, tai padaryti gali iki šio penktadienio, lapkričio 24 d. Mokinius, kuriems sunku apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ar karjeros kelio, skatiname kreiptis į visose mokyklose dirbančius karjeros specialistus, taip pat auklėtojus bei mokyklos psichologus – jie gali patarti, kokius egzaminus aktualu laikyti pagal norimą studijuoti specialybę ar turimus gabumus“, – komentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
