Netgi tamsoje, nes o kodėl gi ne? Juk tai „tik“ gyvūnai, ne žmonės gi. Žmonių tik žudyti negalima, o gyvūnai, kas jie? Turime teisę, nes mes vaikštome ant dviejų kojų ir turime labiau išvystytą IQ. Tik, deja, tas IQ ne visada eina koja kojon su empatija ir gailesčiu kitam.
Ir tokie dalykai vyksta šiais laikais. Taip, dabar, kai už lango jau 2024 metai! Šiais laikais, kai vis labiau suprantama žmonių rūšies žala gamtai, vis dažniau suvokiamas elementarus dalykas, kaip gyvūnų teisės (o ne tik dvikojės rūšies, besijaučiančios aukščiau kitų gyvų padarų), vis labiau stengiamasi mažinti mūsų kišimasis į natūralius gamtos procesus ir kitų gyvybės formų natūralų gyvenimą.
Ne, kur jau ten! Atrodo, lyg dabar būtų kokie viduramžiai. Kai žmogiško pavidalo gyviai neturėjo ko ėsti, ir, savaime aišku, medžioklė buvo natūralus biologinis poreikis – ką darysi, iš bėdos teko. Bet dabar? Kai pilni prekybos centrai kokio tik nori maisto?
Jei būtų mano valia – medžioklę apskritai uždrausčiau, kaip reiškinį. Kaip praeities atgyveną, kuri neturi absoliučiai jokio pateisinimo šiuolaikiniame pasaulyje. Lygiai taip pat, kaip uždrausta mirties bausmė, vaikų mušimas, daugpatystė, gyvūnų kankinimas ir karo belaisvių skalpavimas.
Nes visi šie dalykai, nors irgi kažkada buvo „tradicija“ ir gal netgi buvo bandomi pateisinti „neišvengiamumu“, nė kiek netinka šiuolaikinei visuomenei „prie veido“. Nors biologiniu lygiu mes likome tas, kas esame – gyvūnų rūšis su atitinkamais agresijos ar dominavimo instinktais. Bet, vis dėlto, kaip socialiniai padarai mes vystomės, evoliucionuojame, ir netgi daug kas, kas buvo „natūralu“, tampa nepriimtina. Kaip ir viešai tuštintis ar užsiimti palikuonių pradėjimo veikla.
Taip ir medžioklė, esu tuo įsitikinęs, turėtų likti praeityje. Nesutinku su jokiais kompromisais ir „tik šiek tiek“! Turime, ką ėsti, nebadaujame, nužudyti gamtoje laisvai gyvenančio gyvūno dėl maisto – nėra jokio neišvengiamo poreikio. Tai kam vis dar tai daroma? Dėl „pramogos“?
Kokia dar čia „pramoga“! Niekada gyvenime nesuvoksiu, kaip galima jausti kažkokį malonumą ar azartą nužudant tą, kuris niekam nieko blogo nepadarė. Vienas iš pagrindinių Dievo įsakymų – NEŽUDYK. Bet mes kažkodėl esame jį linkę prisiminti, tik kalbant apie mūsų rūšies gyvius, žmones.
Mes esame geresni už gyvūnus? Na taip, turime išvystytą intelektą ir gebame sukurti bei palaikyti civilizaciją. Ir jau galime susireikšminti?
Tik yra tokių dalykų, kur gyvūnai stovi aukščiau už mus. Jie neturi piktos valios, piktų kėslų, noro tyčia kažkam kenkti, kuo pasižymi mūsų rūšis. Gyvūnai elgiasi absoliučiai natūraliai ir instinktyviai vien dėl to, kad tiesiog kitaip nemoka. Net jei puola kažką – daro tą vien dėl išgyvenimo, ar dėl grėsmės pojūčio. Gyvūnai yra nekalti iš pačios savo natūros, jie nepažįsta blogio.
Laikas pagaliau atsikratyti to, kas nebūtina, atima gyvenimus kitiems. Gyvūnai nori gyventi ne mažiau nei aš ar tu – bet kuris, dabar skaitantis šį tekstą. Kuo mažiau mes kišimės į gamtą, tuo bus geriau, nes ir taip spėjome pridaryti baisių dalykų.
O kaip su pramonine maisto gamyba, skerdžiamais dėl kepsnių gyvūnais fermose? Manau, kad tai yra laikina neišvengiamybė, kaip ir ta pati medžioklė kažkada.
Neabejoju, kad ateis toks laikas, kai bus išmokta visas būtinas maisto medžiagas gauti niekam nežalingais būdais ir nereikės net fermų. Netgi tie daug kam nepatikę bandymai su svirpliais, manyčiau, yra žingsnis kiek teisingesne linkme.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
