- Nuo kelių metų pradėjote domėtis mada?
- Hmm.. pradėjau anksti, nuo mažens, net pats tiksliai nepamenu kada, kadangi tiek mano močiutė, tiek mama buvo siuvėjos, ir mane nuo mažų dienų supo moterys, stengiančios kurti grožį, tai norom nenorom mada, siuvimu, drabužiais, medžiagomis ir ką iš jų galima sukurti pradėjau pakankamai anksti.
- Kada pats pradėjote kurti?
- Kadangi, kaip jau minėjau, nuo mažų dienų mane supo siuvančios moterys, tai entuziazmas ir noras padaryti kažką pačiam, atsirado pakankamai anksti. Pirmąjį savo rūbą, panaudodamas močiutės „Zingerį“, siuvau savo seseriai gal būdamas 10 metų. Vėliau tų siuvinių vis daugėjo, regis būdamas 9 klasėje, mokykloje pristačiau savo pirmąją kolekciją.
- Kaip jūsų darbą vertina šeima,draugai?
- Džiūgauja ir krykštauja.
O iš tiesų tai gerai, tai mano darbas, kurį aš mėgstu, todėl mane supantys mano artimi žmonės labai mane palaiko ir gerai vertina.
- Ką veikiate laisvalaikiu?
- Atvirai, tai to laisvalaikio labai daug ir nėra. Man patinka mano darbas, tai mielai salone ir sekmadienį praleidžiu naują suknelę bedėliodamas. O likusį laisvą laiką stengiuosi praleisti pasisėdėjimuose su draugais, kur nors smagiai ir skaniai vakarieniaujant, retsykiais į kokį filmą nueidamas. Pakankamai neseniai atradau džiaugsmą keliauti (ir ypač grįžti namo), nors ir tos pastarosios mano kelionės buvo susijusios daugiau su darbu nei su naujų miestų pažinimu ar gulėjimu paplūdimyje.
Visas dienas išvykęs praleidau audinių parduotuvėse. Bet tokios kelionės nėra blogai, ir pailsi ir naujų audinių atrandi, idėjų pasisemi ir tada labai namo sugrįžti nori! Ir viską greičiau praktiškai pritaikyti.
- Kaip jums gimsta tokios originalios idėjos?
- Labai įvairiai, vienų suknelių idėjos gimsta žiūrint į turimą medžiagą, kitų siluetą pamatai pamatęs žmogų, kuriam ji bus skirta. Tikrai nesėdžiu po medžiu laukdamas, kol aplankys kokia mūza ir įpūs idėją. Visos geriausios idėjos gimsta darbo aplinkoje. Atrodo pamatai moterį ir jau matai, kas jai idealiausiai tiktų. Ir derinant modelį gimsta tas geriausias modelis.
- Kiek laiko užtrunka jūsų darbo diena?
- Ilgai. Nuo 8 iki 17 dirti tikrai netenka, ir laisvų savaitgalių šią vasarą turėsiu vieną. Ilga tiek darbo diena, tiek pati savaitė. Darbo dieną paprastai prasideda apie 10 val. ryto, o jei reikia nulėkti kokių medžiagų parsivežti, tai dar anksčiau, ir paskutinę klientę paprastai išleidžiu apie 20-21 val., taigi diena užtrunka 10-12 val. O kadangi dabar pats vestuvių sezonas, tai dar ir kiekvieną šeštadienį tenka pasirūpinti savo nuotakomis.
- Ar galėtumėte gyventi su kitokia profesija, jei nebūtų pasirinkimo?
- Jei atvirai, tai net nesu svarstęs tokio varianto. Labai mėgstu savo darbą ir šiuo metu net neįsivaizduoju, kad galėčiau dirbti kažką kitą.
- Gal artimiausiu metu ruošiate kokį pristatymą?
- Ne. Savo idėjų ir naujų suknelių pristatymą ruošiu vieną kartą metuose. Jam ruošiuosi daugiau kaip pusmetį, skirdamas labai daug laiko ir jėgų. O daugiau... Kiekviena mano paruošta nuotaka, kiekvieną šeštadienį man yra kaip mažas pristatymas.
- Ką patartumėte jaunajai kartai, kurie galbūt ateityje mano tapti dizaineriais?
- Mano nuomone, žmonėms, kurie nori ir galvoja būti dizaineriais, mano patarimo tikrai nereikia. Tai ne ta profesija, kurią išmoksti baigęs universitetą ir gavęs diplomą. Žmogus, matantis save dizainerio rolėje, supranta tą pakankamai anksti, ir tada jau aišku mokosi ir tobulinasi visą gyvenimą.
- Palinkėjimas skaitytojams.
- Geros nuotaikos, jaunystės širdyje ir rengtis, atitinkančiai jūsų amžių - nesusisendinti jaunystėje ir nenusijaunint senatvėje.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
