Šie komentarai dar labiau didina socialinę įtampą ir piktina visus dirbančius su pažeidžiamais žmonėmis. Ypač socialinius darbuotojus bei savanorius, kaip esančius arčiausiai tų, kurie patiria pasmerkimą. Norite dar didesnės įtampos visuomenėje ir dar labiau įsiutinti socialinį darbuotoją? Keletas patarimų jums. Kaip įsiutinti socialinį darbuotoją?
1. Kiekviena proga pasakokite, kad tai nieko verta profesija ir kad „kiekvienas gali senukams užpakalius šluostyti“. Įrodinėkite, kad dirbti su gatvės vaikais, narkomanais, nuteistaisiais ar benamiais gali bet kas, nes jiems vis tiek jau niekas nepadės, tai kam tas vargas? Užjaučiamai kraipykite galvą ir garsiai apgailėkite taip nevykusiai pakrypusį pašnekovo likimą. Raginkite nurašyt visus tuos nevykėlius ir ieškoti „normalaus, padoriai apmokamo darbo“.
2. Kuo dažniau savo kalboje minėkite tokius žodžius, kaip „bomžas, valkata ir asocialas“, pabrėžkite jų menkumą lyginant su „dorais, sąžiningais, darbščiais“ piliečiais, tokiais kaip jūs. Praveskite paskaitą apie tai, kokie jie „nieko nesugebantys tinginiai ir veltėdžiai“, garsiai stebėkitės norinčių jiems padėti naivumu ir kvailumu.
3. Esant progai pasidalinkite savo požiūriu į priklausomybės ligas, kurios nėra jokia liga, viso labo „valios neturėjimas, baisi tinginystė ir kvailiojimas iš per gero gyvenimo“. Pasakokite savo „noriu geriu, noriu ne“ patirtį ir siūlykite pasišnekėt su kokiu „prasigėrusiu“ žmogeliu ir paaiškinti jam, kaip susiimti.
4. Garsiai džiaukitės didmiesčių valdžios sprendimu išgrūsti elgetas iš senamiesčio ir siūlykite papildomas priemones, tokias kaip „uždaryti juos į rezervatą, išvežti į tolimą kaimą“ arba „išsiųsti į atvirą kosmosą“ toliau nuo švarių ir kvepiančių miestiečių. Pabrėžkite, kaip pora dienų nevalgiusio vargetos žvilgsnis gadina jums apetitą valgant lauko kavinėje ir paprotinkite nieko tokiam neduoti, nes „vistiek viską pragers“.
5. Nustatykite žmogaus kainą. Ne kokio „normalaus“ žmogaus, o nesusipratusio, nedirbančio veltėdžio gaunamų paslaugų ir pašalpų dydį ir garsiai svarstykite, ar jis to vertas? Siūlykite palikti jį likimo ir evoliucijos, kai išlieka tik „teisingieji“, valiai. Iškelkite teoriją, kad „prasigėrę valkatos“ tokie jau gimsta, jie niekada nebūna nemylimi ir niekam nereikalingi vaikai, užaugantys nereikalingais žmonėmis.
6. Skirstykite žmones į „vertus ir nevertus pagalbos“. Ištobulintą skirstymo metodiką atskleiskite socialiniam darbuotojui. Neapsunkinkite savęs ir nesivarginkite gilindamiesi į kiekvieno žmogaus istoriją, pabrėžkite, kad vertumą arba ne galima nustatyti pagal akių, plaukų ir batų spalvą bei dantis. Bet koks žmogaus ir jo situacijos pažinimas yra bereikalingas laiko gaišimas.
7. Jauskitės, būkite ir elkitės, kaip neabejotinai teisus, nuo visų nelaimių, nesėkmių ir ligų nepriklausomas individas, galintis visiems aiškinti, kaip gyventi ir kas išvis gyventi nevertas. Moralizuokite, aiškinkite ir smerkite, kai tik galite ir kam tik galite. Kai negalite bent nulydėkite nepritariančiu žvilgsniu visus, neatitinkančius aukštų jūsų moralės ir estetikos standartų.
Straipsnis parengtas remiantis Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ darbuotojų ir savanorių patirtimi. Šie žmonės kasdienėje veikloje dažnai susiduria su būtent tokiu visuomenės požiūriu. Tokiu būdu siekiame išreikšti nuoskaudą dėl nesolidarumo visuomenėje. Kasdienėje veikloje remiamės priešingais principais nei aprašytieji, plačiajai visuomenei siūlome elgtis taip pat.
„Caritas Lietuvoje“ – Romos katalikų bažnyčios „Caritas“ organizacijų tinklas, siekiantis socialinio teisingumo visuomenėje bei teikiantis įvairią socialinę pagalbą Lietuvoje. 2012 m. pagalba buvo suteikta 335 tūkst. Lietuvos gyventojų. Nuo 1989 metų atkūrusi savo veiklą, organizacija vienija 300 profesionalių socialinių darbuotojų ir apie 2500 savanorių visoje šalyje, ir yra didžiausias Lietuvos valstybės socialinės pagalbos partneris.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
