Ji prisipažįsta sukaupusi tiek turto, kad nebeturi kur visko dėti, tad jau kurį laiką nereikalingus drabužius ir batus pardavinėja internetu. Kartais kaunietė ir pati susigundo kažką įsigyti iš antrų rankų, sakosi, iki šiol neturėjusi jokių keblumų, visos pirktos prekės atitikdavo aprašymus.
Iš pažįstamų mergina yra ne kartą girdėjusi nusiskundimų dėl įžūlių pardavėjų poelgių ar apgavysčių, bet netikėjo, kad ir jai gali taip nutikti.
Pinigai pervedami, o daiktai adresato nepasiekia
Įvairiuose pokalbių forumuose gausu temų, susijusių su apgavystėmis siunčiantis įvairias prekes. Gavę ne tokius siuntinius, kokių buvo tikėtasi, forumuose žmonės dalinasi neigiamais įspūdžiais. Vieni pasakojasi, kad atidarę siuntinius pajunta aitrų prakaito kvapą, išvysta purvinus, suplyšusius ir skelbime nurodytos būklės neatitinkančius drabužius. Kiti teigia šalia laukto daikto atradę netikėtų ir gana nemalonių priedų, pavyzdžiui, tarakoną, teigiamą nėštumo testą, barbės galvą bei daugybę kitų keistenybių. Tačiau tai - dar ne blogiausia, kas gali nutikti.
Pasitaiko atvejų, kuomet pinigai pervedami, o užsakyti daiktai taip ir nepasiekia adresato. Pardavėjams tariamai lūžta kojos, rankos ar kitos kūno vietos, jie staiga atsiduria ligoninėje, nespėja po darbo užeiti į paštą, pameta siuntinio registracijos kodą, o turintys lakesnę vaizduotę prisigalvoja ir labiau įtikinamų priežasčių pasiteisinti. Sukčiai vis žarstosi pažadais ir nuolat kartoja „rytoj jau tikrai išsiųsiu“. Žinoma, atsiranda ir gudresnių apgavikų, kurie vietoj užsakyto pakiša visai kitą daiktą, iš savo paskyros ištrina skelbimą, o į pretenzijas nereaguoja arba atkerta išsiuntę tai, dėl ko ir buvo tartasi.
Būtent taip buvo apgauta Laura. Tinklalapyje manodrabuziai.lt mergina išsirinko rankinę už 160 litų, kurią gimtadienio proga ketino padovanoti mamai. Ji prisimena, kad pardavėja turėjo nemažai teigiamų atsiliepimų iš kitų tinklalapio narių, todėl net neįtarė, kad galėtų būti apgauta. Pervedusi pinigus Laura jau kitą dieną gavo siuntinį, tačiau jį išpakavus patyrė lengvą šoką. Vietoj odinės rankinės mergina išvydo brezentinę ir dar gerokai nunešiotą.
Apgavikė ištrynė savo anketą
Laura iškart kreipėsi į apgavikę su prašymu grąžinti pinigus ir pasiimti prekę atgal, tačiau jokio atsako nesulaukė. Apgavikės prakalbinti nepadėjo ir grasinimai kreiptis į policiją. Nors Laura to neketino daryti, mat skelbimas jau buvo ištrintas, tad nebuvo jokių duomenų, kurie būtų įrodę, kad gauta rankinė nėra ta, kurią ji užsakė.
Tačiau nukentėjusi mergina neketino visko taip palikti - juk 160 litų studentai - nemaži pinigai. Laura pradėjo ieškoti informacijos apie apgavikę internete, suvedusi jos vardą ir pavardę, išsiaiškino, kad mergina panašiomis aplinkybėmis yra apgavusi mažiausiai 9 žmones, ir tai ne šiaip atsitiktinumas, o būdas prasimanyti lengvų pinigų.
Sąžinė užgraužė apgavikės mamą
Panaršiusi po įvairius forumus nukentėjusioji rado ir apgavikės adresą, mat ant siuntinio buvo užrašyti išgalvoti duomenys. Mergina sukūrė naują pokalbio temą su prašymu atsiliepti netoliese sukčiaujančios merginos gyvenančius žmones. Suskubusių į pagalbą atsirado nemažai. Pavyzdžiui, vieni žmonės parašė, kad apgavikės motina dirba poliklinikoje. Laura pagal pavardę mėgino atrasti motinos duomenis, tačiau nesėkmingai.
Kaunietė vis tiek nenuleido rankų, į pagalbą pasitelkė telefonų knygą, kurioje rado ieškomą pavardę. Paskambinusi nurodytu telefonu Laura susisiekė ne su sukčiaujančios merginos mama, bet su tolima jų šeimos giminaite. Prisistačiusi apgavikės drauge, kuri tariamai niekaip su ja negali susisiekti, mergina išgavo visą reikiamą informaciją. Jau žinodama ją apgavusios merginos motinos vardą ir pavardę, Laura nesunkiai rado jos darbo telefono numerį. Iškart jai paskambinusi be užuolankų išdėstė esamą situaciją, sakė ketinanti kreiptis į policijos pareigūnus.
Motina buvo sutrikusi ir pasimetusi, bet tikino, jog policijos pagalbos nereikės, nes pinigai netrukus bus gražinti. Išties - moteris nemelavo, praėjus vos kelioms valandoms po nemalonaus pokalbio, visi pinigai sugrįžo į Lauros sąskaitą.
Kaip įsitikinti, ar pardavėjas patikimas?
Kaunietės Lauros istorija baigėsi sėkmingai, tačiau forumuose atsiranda vis naujos temos, kuriose žmonės diskutuoja apie naujus sukčiautojus. Nukentėjusieji neslepia nusivylimo ir neretai pasisako praradę norą pirkti daiktus pagal skelbimus.
Projekto manodrabužiai.lt vadovės Vetos Armonaitės teigimu, sukčiavimas nėra dažnas reiškinys ir dauguma narių džiaugiasi sėkmingais pirkiniais, vis dėlto retkarčiais pasitaiko piktybinių sukčių, kurie nusprendžia pasinaudoti kitų portalo narių pasitikėjimu.
Moters teigimu, projekto komanda stengiasi užkirsti kelią sukčiams ir užtikrinti saugų apsipirkimą. Projekto vadovė džiaugiasi, kad ir portalo nariai su sukčiavimu susijusiais klausimais yra itin aktyvūs – nukentėjusieji greitai pasidalija informacija su kitais nariais bei kreipiasi pagalbos į tinklalapį administruojančius žmones.
Pasak V.Armonaitės, siekiant sumažinti sukčiavimo atvejų, portalo nariai nuolat informuojami, kaip svarbu prieš perkant įsitikinti, ar pardavėjas tikrai yra patikimas.
„Mes raginame patikrinti, kiek ir kokių atsiliepimų narys turi, ar yra pasitvirtinęs savo tapatybę. Nors pastaroji paslauga yra savanoriška, visiems savo nariams labai rekomenduojame tai padaryti, nes tai suteikia papildomo pasitikėjimo. Narys, sumokėdamas 1 litą, susieja savo anketą su banko sąskaita ir taip patvirtina savo identitetą. Tokiu būdu, esant poreikiui, mes, portalo administracija, galime gauti reikiamus duomenis apie vartotoją ir juos perduoti reikalingoms institucijoms. Apie patvirtintą nario tapatybę praneša specialus ženklelis prie slapyvardžio“, – aiškina projekto manodrabužiai.lt vadovė.
Pasak V.Armonaitės, jeigu išaiškinamas akivaizdus sukčiavimo atvejis, toks narys yra užblokuojamas ir įtraukiamas į juodąją bazę, kad ateityje nuo jo nenukentėtų ir kiti nariai.
Moteris primena, kad kiekvienas pirkėjas gali patikrinti, ar pardavėjas nėra įtrauktas į juodąją bazę, o vos tik kilus įtarimui dėl asmens duomenų, rekomenduoja pirmiausiai susisiekti su portalo komanda ir tik po to pervedinėti pinigus. Jei vis dėlto pirkėjas apgaunamas, tokiu atveju siūloma kreiptis į policiją, su kuria portalo komanda noriai bendradarbiauja padėdama išaiškinti sukčius.
Smulkius sukčius galima sustabdyti
Per mėnesį dėl smulkaus sukčiavimo į Kauno miesto Santakos policijos komisariatą kreipiasi maždaug 5 asmenys, Kaune per tą patį laikotarpį užregistruojama apie 20-25 tokio pobūdžio skundai. Kokie yra tikrieji sukčiavimo mąstai, pasakyti sunku, mat žmonės, patyrę nedidelę - 20-70 litų finansinę žalą, į viską numoja ranka ir dažniausiai nesikreipia į policijos pareigūnus. Tačiau taip elgdamiesi žmonės suteikia puikias sąlygas sukčiautojams netrukdomiems tęsti nusikalstamą veiką ir toliau pelnytis iš patiklių žmonių.
Kauno miesto Santakos policijos komisariato viršininko Raimondo Abugelio teigimu, pirkimas iš pavienių asmenų visada yra susijęs su tam tikra rizika įsivelti į kokius nors civilinius santykius, teismus ar ginčus arba būti išvis apgautam ir neturėti nei daikto nei pinigų.
Todėl vykdant bet kokį piniginį sandėrį negalima aklai pasitikėti pardavėju ir iškart pervedinėti pinigus. Visų pirma, reikėtų panaršyti internete, pasidomėti, ar apie tą žmogų nėra blogų atsiliepimų. Specialistas pataria vengti tokių situacijų, kuomet vienas žmogus pardavinėja, bet pinigus prašo pervesti į draugų sąskaitas, aiškindamas, kad laikinai jo banko sąskaita uždaryta – tai klasikinis ir dažniausias sukčiavimo atvejis. Kitas neretai pasitaikantis apgaulės požymis – prekės pardavimas už itin žemą kainą.
Pasak policijos pareigūno, geriausia pinigines perlaidas daryti tame pačiame banke, kuriame yra pardavėjo sąskaita, nes tuomet bankas tikrina sąskaitos priklausomybę.
Jei vis dėlto apgavystės nepavyko išvengti, tokiu atveju reikėtų kreiptis į policijos pareigūnus, parašyti pareiškimą dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos, nurodyti patirtą žalą ir kiek įmanoma daugiau nusikaltimo aplinkybių. O jeigu gaunama ne ta prekė, kurią pirkėjas užsakė, R.Abugelis pataria kopijuoti skelbimą, išsaugoti nuotraukas ir civilinio proceso tvarka ginti pažeistas teises.
Ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tada, jei patirta žala siekia 130 litų, jei suma mažesnė pradedama administracinė teisena. Dažnai dėl tokios nuostatos nukentėjusieji patyrę mažesnius nei 130 litų nuostolius į policiją nesikreipia. Tačiau Kauno miesto Santakos policijos komisariato viršininkas R.Abugelis vis dėl to ragina skųstis, nes tik tokiu atveju galima sustabdyti smulkiomis sumomis sukčiaujančius asmenis, kurie neretai įsivaizduoja nedarantys nusikaltimo ir tiki, kad jų niekas neieškos.
„Jeigu sukčiavimo atvejis nėra vienkartinis ir žmonės apgaudinėjami nedidelėmis 20-40 litų sumomis – tai jau yra tęstinė veika ir susumavus pavienių asmenų patirtą žalą sukčiaujančiam asmeniui gali atsirasti baudžiamoji atsakomybė“, – aiškina R.Abugelis.
Specialistas primena, kad už vienkartinį sukčiavimą gresia administracinė atsakomybė – bauda, o jei sukčiavimas yra tęstinė asmens veika, tuomet remiamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsniu, kuris numato, kad už nedidelės vertės įgytą svetimą turtą asmuo baudžiamas bauda, viešaisiais darbais, laisvės apribojimu arba areštu. Jei žmogus sukčiauja daugiau negu trijų MGL (390 litų) dydžio suma, tada nusikaltėliui gresia atsakomybė už pirmąją 182 straipsnio dalį – bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trijų metų. O rimtiems sukčiams numatyta net iki 8 metų kalėjimo.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
