Kai užsimerkiu, aiškiai matau tą vaizdą – stoviu kitapus šiek tiek pravertų durų ir matau, kaip ji užsiverčia butelį ir geria. Sugniaužiu kumštukus. Jai nesirodau. Nenoriu, kad supyktų ir numirtų. Supykusi ji bara mane ir sako, kad numirs.
Man šešeri. Apsisukęs nutipenu į kambarį, tyliai atsigulu ir klausau. Girdžiu kiekvieną jos žingsnį, girdžiu, kaip su kažkuo kalba, rėkia, verkia. Verkiu ir aš. Man baisu.
Kai viskas nurimsta, aš vėl tyliai sėlinu prie durų. Ji guli nukritusi ant žemės, apsikabinus neišbaigto gėralo likučius. Iš kambario atnešu antklodę. Užkloju ją. Pasilenkiu ir paglostau. Savo mamytę. Eidamas atgal į savo lovą persigalvoju. Apsisuku ir sugrįžęs susirangau šalia jos. Kad jai vienai nebūtų baisu...“ – pasakojo Algis.
Šiandien jis pats kovoja su priklausomybės liga. Gerti jis pradėjo būdamas vos 13-os. Kartu su mamos draugais. Kartu su mama. Ir taip įsivažiavo.
„Po kelių ilgų ir sunkių alkoholiko gyvenimo metų aš atradau savyje jėgų kreiptis pagalbos. Blaiviai gyvenu jau trejus metus.
Tačiau negerti alkoholio dar nereiškia būti pasveikusiam nuo šios ligos. Aš sveikstu. Po truputį. Sveikstu nuo alkoholizmo. Ir sveikstu nuo vaikystės... Net nežinau, ar būtų įmanoma pasveikti nuo vieno nepasveikus nuo kito...“ – sakė jis.
Vasario mėnesį minima alkoholikų vaikų savaitė. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre jau 15- a metų dirbanti socialinė darbuotoja Irena Pacevičienė padeda žmonėms juos konsultuodama ir skaitydama paskaitąs apie priklausomybės ligų mechanizmą, kurios skirtos visai šeimai.
„Taip dažnai girdim sakant, kad turime padėti vaikams, kurie auga su alkoholikais tėvais. Bet, žmonės gerieji, atkreipiu dėmesį, kad vaikams labiausiai padėsime padėdami jų tėvams.
Nebus geresnės pagalbos vaikui nei negeriantys tėvai. Todėl kalbėkime apie tai, kaip padėti visai šeimai, kaip išgelbėti tėvus. Išgelbėję vieną alkoholikę mamą mes išgelbėsim penkis jos vaikus, kuriems nereiks augti vaikų namuose ar su svetimais žmonėmis.
Kurių nereikės išlaikyti valstybei. Kurie augdami neieškos paguodos kvaišaluose, neišlies savo įtampos darydami nusikaltimus. Du trečdaliai priklausomybės ligomis sergančių mūsų centro pacientų – vaikystę leido tarp geriančių žmonių, – pasakoja Irena. – Algio istorija labai gerai iliustruoja visą alkoholizmo kelią žmogaus gyvenime.
Jo brangiausias žmogus – alkoholikas. Jis auga su padidintomis baimės, su nesaugumu, su jausmu, kad jis nereikalingas. Ar net kaltas. Tam, kad išgyventų, jam reikia išmokti nejausti, nepasitikėti ir nekalbėti. O tai kur tada dėti tuos jausmus? Jie kaupiasi, skaudina, neramina. Todėl palengvinimo visoms šioms būsenoms dažniausiai ieškoma labiausiai pažįstamu keliu – svaiginantis“.
Irena pasakoja, kad alkoholikų vaikai (neretai patys tampantys priklausomi), nešiojasi baisią įtampą savyje dažnai net nesuprasdami, iš kur ji.
„Suprantate, priklausomybė gali būti ne tik svaigalams. Priklausomybė gali būti kitam žmogui. Kitų žmonių nuomonei. Kitam alkoholikui, nors pats negeri. Priklausomybė smurtaujančiam vyrui – kenčia, bet nesiskiria, nes gyventi kenčiant – tarsi pateisinti savo amžinai blogą savijautą neieškant tikrųjų priežasčių, nesikapstant giliai po dūšią.
Tad vieni tyčiojasi iš kitų, silpnesnių už juos, kiti leidžia tyčiotis iš savęs, dar kiti geria raminančius vaistus, smurtauja prieš savo artimuosius, arba visus šiuos jausmus skandina alkoholyje, slopina narkotikais.
Jie per pilni neišsakytų skriaudų, neišgyventos, neišmylėtos vaikystės, nesuprasto skausmo. Jie jaučia, kad kažkas labai negerai. Tik nesupranta, iš kur tai, – sako su priklausomybės ligomis sergančiais žmonėmis dirbanti Irena. – Todėl norint sveikti nuo priklausomybės, dažnam teks sugrįžti atgal. Į tas dienas ir tas naktis, kada būdami vaikais turėjo suaugti, prisiimti atsakomybę, prižiūrėti savo tėvus ir patys jiems būti tėvais. Teks sugrįžt. Ir atgniaužti tuos kumštukus ir širdį. Viską paleisti. Ir atleist. Ir mylėti – save ir kitus. Nes kitaip tai pražudys jus pačius“.
Kauno apskrities priklausomybės ligų centre veikia vaikų ir jaunimo skyrius. Liūdna, nes šio skyriaus pacientai – vaikai nuo 14 metų.
Tik vaikais, išgirdus jų istorijas, nepavadinsi. Jie buvo mušti, prievartauti, jie badavo, buvo žeminami, parsidavinėjo, kad surinktų pinigų „dozei“, svaigindavosi įvairiais būdais, visur ir su visais, kad tik „pagautų“ trumpą užsimiršimo akimirką.
Vaikų skyriuje dirbantys specialistai teigia, kad 99 procentai pas juos patenkančių vaikų yra priklausomybės ligomis sergančių tėvų vaikai.
„Ko netenka vaikas, augdamas su tėvais alkoholikais? – susimąsto vaikų psichologe dirbanti Vaida. – Visko. Jau nekalbu apie maistą, higieną, kasdienius buities įgūdžius. Kalbu apie tai, ką tėvai ir vaikas sveikame ryšyje išgyvena.
Tėvai, tai antras ir pagrindinis kūrėjas po Dievo. Vaikas pasaulį pažįsta ir priima tokį, kokį jam parodo tėvai. Mamos šypsena – vaiko šypsena. Mamos ramios akys – vaiko ramus pasaulis. Tėvai sukurs pasaulio vaizdą ir parodys pavyzdį, kaip reikia gyventi.
O koks tas vaizdas geriančių tėvų pasaulio? Kokio gyvenimo vaikas išmoks? Mes galime padėti vaikams. Tai ir darome. Juos gydome, auklėjame, ugdome, tačiau jeigu vaikas iš mūsų centro grįžta į aplinką, kurioje toliau girtaujama, smurtaujama – mažai tikėtina, kad vaikas atlaikys tą kasdienę blogo elgesio įtaką ir vėl nepalūš.“
Liūdna, sako Kauno apskrities priklausomybės ligų specialistai, kad vaikas, augęs priklausomybės ligomis sergančių žmonių šeimose, užaugęs kartos savo tėvų istoriją. Ir besilaukdamas savo kūdikio sakys, kad duos jam viską, ko pats neturėjo. Tačiau duoti to, ko negavo pats, vargu ar sugebės, todėl, duos tiek, kiek pats buvo gavęs. Taip ir sukasi užburtas ratas…
Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dirbančios specialistės ragina visus, kurie turi problemų su svaigalų vartojimu, ar artimuosius, kurie yra priklausomi, nedelsti kreiptis pagalbos.
Lietuvoje veikia penki priklausomybės ligų centrai. Kreipkitės pagalbos – ir po vieną , ir visa šeima! Priklausomybės ligos įveikiamos – tereikia nebijoti prašyti pagalbos ir kreiptis į specialistus. Nedelskite to padaryti. Dėl savęs. Ir savo vaikų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
