Džiaugsmą būti gamtoje ir laisvės pojūtį šiai moteriai primena tik senos fotografijos. Vienoje jų Jadvyga įamžinta prie ežero, kuriame smagiai turškenasi gulbės.
Tačiau tai – saulėta praeitis, į kurią niekada nebepavyks sugrįžti. Šiuo metu J.Gedvilienė jau 7-erius metus įkalinta tarp keturių kambario sienų.
Prašymų netenkina
Neįgalioji sako, kad liūdną kasdienybę praskaidrina tik ištikimas jos vyras Albertas, tačiau jis ne tik neįgaliąjai turi atstoti rankas ir kojas, bet ir dirbti, todėl jo pečius slegia dideli rūpesčiai.
Nuo 2010-ųjų moteriai buvo pripažintas specialiųjų poreikių statusas. Šis statusas reiškia, kad jai kiekvieną dieną reikalinga įvairiapusė pagalba.
Nuo šių metų pradžios J.Gedvilienė pripažinta kaip turinti nuolatinės slaugos poreikių. Jie nustatomi asmenims, kurių negalia visiškai apriboja jų galimybes savarankiškai tvarkyti gyvenimą.
Sveikata ir toliau silpsta
J.Gedvilienė nebegali vaikščioti. Ji turi valgymo sutrikimą ir jai sunku net kalbėti. Be to, moteriai pasireiškia ryškūs judesių ir koordinacijos sutrikimai.
Deja, sveikatos būklė ir toliau blogėja. 2016 metais atliktų privačių tyrimų metu paaiškėjo, kad susirgimų yra daugiau - diagnozuota leukoencefalopatija ir hidrocefalija.
„Mano organizmą palaiko tik specialiai paruošiamas maistas, praturtintas įvairiomis medžiagomis. Jis brangiai kainuoja. Vien jam įsigyti ir paruošti neužtenka gaunamų pajamų“, - pasakojo J.Gedvilienė.
Ji skaičiuoja, kad per mėnesį specialiam maistui išleidžiama per 600 eurų, o moters pensija ir pinigai už slaugą kartu sudėjus siekia kiek daugiau nei 500 eurų. Gelbsti tik jos vyro atlyginimas, tačiau pinigų vis tiek nepakanka.
Paslaugų atsisakė
Įdomu tai, kad nors pagalba judėti negalinčiai moteriai buityje, regis, išties reikalinga, socialiniai darbuotojai J.Gedvilienės nelanko.
„Bendraukime“ susisiekė su šią šeimą prižiūrinčia socialine darbuotoja Gaile Augeniene. Ji paaiškinto, kodėl tokia situacija susiklostė.
„Vyras jos lankosi ir buvo atėjęs. Kalbėjome su juo. Jis pasakė, kad jiems nereikalingos paslaugos ir niekas geriau už jį nepasirūpins ja“, - teigė G.Augenienė.
Socialinė darbuotoja pasakojo, kad su šia šeima bendravo ne kartą, tačiau socialinių darbuotojų pagalbos buityje ši atsisakė.
Pažadėjo pritaikyti būstą
J.Gedvilienė patvirtino, kad socialiniai darbuotojai išties praėjusiais metais bent kartą lankėsi jos namuose. Tąkart tartasi, kokių paslaugų reikia.
„Mes neatsisakome, bet to, ko mums reikia, jie neteikia“ , - tikino neįgalioji ir pabrėžė, kad šiuo metu labiausiai pagalbos reikia ne buityje.
„Vyras viską pats žino, ką pirkti, ką paruošti. Kas įleis, jei aš durų neatidarau?“, - kodėl atsisakė socialinių darbuotojų pagalbos buityje, paaiškino J.Gedvilienė.
Ji teigė prašanti lėšų konsultacijoms ir gydymui, specialiam maistui, odontologų paslaugoms bei įrenginiams, padedantiems nulipti laiptais.
„Žinau, kad jai reikia dantų protezavimo paslaugos ir būsto pritaikymo. Ji gyvena aukštai, tie būstai nepritaikyti ir žmogus negali nulipti žemyn.
Kai (šiais metais, - aut. past.) nustatė slaugos poreikį, atsirado galimybė pritaikyti būstą ir bus nupirktas vikšrinis laiptakotis. Tada ji galės nuvažiuoti pas gydytojus, susitvarkyti protezavimą“, - žadėjo G.Augenienė.
Kokios reikia pagalbos?
„Mums rekia juridinės pagalbos, tarpininkavimo su įvairiomis institucijomis, na, pavyzdžiui, kad ir dėl dantų tvarkymo. Juk socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius turėtų visa tai išsiaiškinti. O ta, su kuria kalbėjote, pati pasakė: „Ieškokite privačių“, - „Bendraukime“ pradėjus aiškintis situaciją, piktinosi J.Gedvilienė.
„Mūsų skyrius teisinės pagalbos neteikia. Bet ją, esant reikalu, teikia juristai. Tačiau į mus ji niekada nesikreipė“, - tikino G.Augenienė.
„Mes turime laikytis įstatymų, negalime kitaip elgtis nei kad įstatymai reikalauja. Juk tai valdiški pinigai“, - komentavo ji.
Šeimą prižiūrinti socialinė darbuotoja pasakojo, kad 2011-aisiais, atsižvelgiant į J.Gedvilienės poreikius, jai buvo pritaikytas būstas.
„Dėl būsto pritaikymo ji pateikė prašymą ir 2016 metais, bet tuo metu tokių galimybių nebuvo, kadangi 2011-aisias jai būstas jau buvo pritaikytas, o pagal nustatytą tvarką, būstas gali būti pritaikomas tik kartą per 10 metų. Tad laikotarpis nebuvo praėjęs. Todėl jai atsakyta, kad to padaryti negalima.
Prašo paramos
„Norisi kokybiškesnio gyvenimo. Taip pat ir privačių tyrimų, o po jų - veiksmingesnio gydymo. Gal dar galėčiau ir į gamtą išvažiuoti.
Taip noriu į mišką, į pievas, laukus, nes juk esu buvęs kaimo vaikas, aplankyti dukros kapą. Deja, negaliu.
Todėl reikalingas žmonių palaikymas ir finansinė parama. Pinigėliai reikalingi privačių tyrimų atlikimui ir gydymo išlaidoms padengti“, - prisibelsti į padėtį galinčių žmonių širdį mėgina J.Gedvilienė.
Norintys padėti šiai moteriai, gali susisiekti su ja per „Facebook“, kur ji turi sukūrusi paramos grupę.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
