Kai draugai dar prieš žiemos šventes papasakojo, kad Rumšiškėse vyksta žibintų ir šviesos instaliacijų festivalis „1000 šviesų“, iškart suklusome. Rumšiškėse žiemą dar nebuvome, kodėl ne! Tik kol nutaikėme tinkamą savaitgalį, susiplanavome kelionę, atėjo vasaris. Bet jau geriau vėliau nei niekada.
Susikrovėme į mašiną vaikus, šunį, roges, termosą su kakava ir bandelėmis, ir išvykome. Kelionė mūsų užtruko – važiavome apie porą valandų iš Aukštaitijos. Tačiau tik įžengus pro Lietuvos liaudies buities muziejaus vartus ir išvydus pirmąją šviesos skulptūrą supratome – waw, to dar nebuvome matę!
Ir, perfrazuojant patarlę – kuo toliau į mišką ėjome, tuo daugiau (medžių) ir skulptūrų radome! Kuo toliau takas vinguriavo, tuo didesnį įspūdį darė žibintai. Vienas už kitą įspūdingesni.
Švietė ir po vieną, ir gigantiškomis kompozicijomis. Miške įsitaisiusi grybų kolonija, po kupsteliais ropinėjančios rožinės skruzdės, kojas ištiesusios kelių metrų gigantiškos poliarinės meškos, ant ledo kaklus išrietę rožiniai flamingai, stebuklingų šviečiančių medžių giraitė...
Skulptūrų buvo tiek daug ir tokių įvairiaspalvių, kad netgi vakare (lankytojus priima tik nuo 17 iki 22 val.) einant mišku nereikėjo žibintuvėlio – visas kelias, tiltas, laiptai buvo nušviesti žibintais, lempelėmis, skulptūromis ir palankaus vėjo kryptį rodančiomis vėtrungėmis.
Beje, tarp skulptūrų įsimaišiusių buvo ne tik fragmentų iš įvairiausių pasakų, bet ir lietuvių kultūros ir istorijos įkvėptų skulptūrų – „Kurėnas“ ar akmenį ant kupros nešantis Pinčiukas.
Ir kai jau buvome apžiūrėję visas skulptūras ir išaikčioję visus ištiktukus, priėjome kosminį mišką. Lazerių apšviesta didžiulė miško teritorija priminė kosminį Paukščių taką. Neįtikėtina, kaip miško viduryje buvo galima sukurti tokį dangaus 3D vaizdą. Atrodė, kad žvaigždėtas rugpjūčio dangus ėmė ir nusileido tiesiai ant Rumšiškių miško!
Vaikščiojome ir gėrėjomės neskaičiuodami laiko – trys valandos praskriejo akimirksniu. Grįžome namo jau vėlai, beveik naktį, tačiau įspūdžių prisikrovėme pilną bagažinę. Tiek šviesos, romantikos ir grožio jau seniai nematėme! Spalvingi žibintai džiugino ir mažus ir didelius.
Tokių šviesių festivalių visai šeimai išties labai trūksta. Todėl ir norėjome garsiai pasidžiaugti bei įspūdžiais pasidalinti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
