Senamiesčiu žingsniuojantys kauniečiai ir miesto svečiai pakėlę akis mato raudonuojantį, neseniai naujomis čerpėmis uždengtą Kauno arkikatedros bazilikos stogą.
Tačiau tikriausiai ne visi žino, kad per 600 metų skaičiuojančio didžiausio Lietuvos gotikos stiliaus sakralinio pastato viduje netrūksta ir kitų naujovių.
O šventovėje vykstančio remonto darbai išduoda, kad šis statinys artimiausiu metu dar pagražės. Bažnyčios tarnai tikino, jog Arkikatedrą siekiama paversti vienu pagrindinių Kauno senamiesčio traukos objektų.
Kokie vaizdai atsiveria iš maldos namų aukštybių ir kokias paslaptis slepia bokštai ir smailės, ką netikėta galima išvysti jų palėpėse?
Tvarkytas dar sovietmečiu
„Žmonėms įdomus ne tik Arkikatedros vidus, požemiai, bet ir tai, kas yra viršuje. Iki šiol vedžioti turistų grupių po bokštą ir parodyti varpų neturėjome galimybės, nes erdvės nebuvo tam pritaikytos.
Žinau, kad kauniečiams ir miesto svečiams smalsu pamatyti, kas slepiasi Arkikatedros viršutinėje dalyje. Siekiame, kad po remonto visi norintys galėtų susipažinti su šia vieta“, – kalbėjo Arkikatedros bazilikos administratorius kunigas Evaldas Vitulskis.
Jis šioje bažnyčioje tarnauja keturiolika metų, tačiau tikino, kad tokių pokyčių, kokie matomi šiuo metu, nebūta seniai. Pastatas rimčiau tvarkytas sovietmečiu.
„Prieš dvejus metus parengtas Kauno arkikatedros bazilikos remonto ir restauravimo projektas sparčiai juda į priekį. Tuo galite įsitikinti ne tik akis pakėlę į bažnyčios stogą, bet ir apžiūrinėdami, kas yra po juo“, – kviesdamas netradiciškai pasivaikščioti po šventovę, jos palėpes, navas ir bokštą kalbėjo E.Vitulskis.
Įrengs ir informacijos centrą
Kylant stačiais 28 metrų aukščio sraigtiniais laiptais į statinio palėpę, nuo kurios pradedame kelionę po Arkikatedros aukštybes, dvasininkas pasakojo, kad šie maldos namai pateko tarp 10 bažnyčių, gavusių ES finansavimą.
Projektas parengtas Arkikatedros stogui uždengti, bokštui suremontuoti ir pritaikyti turizmo reikmėms, informacijos centrui įrengti ir Arkikatedros vidui sutvarkyti.
„Siekiant pagrindinius šalies sakralinius objektus pritaikyti platesnėms masėms buvo sukurta Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms programa.
Būtent ji atvėrė galimybę atnaujinti svarbiausią Kauno šventovę“, – kalbėjo E.Vitulskis.
Laiko 50 tonų čerpių stogą
Dairytis po neseniai sutvarkytą ir atnaujintą palėpę vienas malonumas, nes vaikščiojama naujai įrengtais takais, sumontuotais iš metalinių konstrukcijų.
Jie tvirti ir saugūs, su turėklais. Palėpėje įrengtos moderni priešgaisrinė, žaibosaugos, elektros instaliacija, signalizacija.
„Palėpę iš pagrindų imtasi tvarkyti dėl stogo dangos, kuri buvo skardinė, klota dar caro laikais. Kartkartėmis skarda buvo perdažoma, tačiau tai neapsaugojo nuo rūdijimo. Pro skyles bėgo vanduo ir naikino statinio sienas, bažnyčios tapybą“, – tvirtino E.Vitulskis.
Nutarus stogą dengti čerpėmis apskaičiuota, kad jis svers per 50 tonų. Dėl to buvo būtina sutvirtinti konstrukcijas.
Vaikštant po palėpę puikiai atsiveria vidiniai statinio skliautai. Mūsų palydovas skubėjo pasakoti, kad pastačius bažnyčią skliautų būta daugiau, bet dalį jų sunaikino trys pastatą smarkiai nuniokoję gaisrai.
Bokštas smalsuoliams uždaras
Iš palėpės – į asimetriškai į pastatą pietvakariniame kampe įkomponuotą masyvų renesansinį 55 metrų aukščio Kauno arkikatedros bazilikos bokštą.
Nereikia būti apkeliavus pusę pasaulio, kad žinotum, jog daugelyje Europos miestų, net ir gerokai mažesnių už Kauną, pagrindinių šventovių bokštai, nesvarbu, koks jų aukštis, yra pritaikyti turizmo reikmėms.
Negailėdami pinigų juos mielai lanko piligrimai, turistų ar miesto svečių grupės, pavieniai atvykėliai. Įprastai iš šių vietų atsiveria nuostabūs miestų vaizdai. Vienur į juos užlipama laiptais, kitur pakylama liftu.
Kauno arkikatedros bokštas smalsuoliams kol kas nėra atviras, jo viešai lankyti nėra galimybės.
Atsiveria nuostabūs vaizdai
Tačiau bažnyčios rekonstrukcijos projekte numatyta bokštą pritaikyti turistams. Tuomet lankytojai turėtų galimybę grožėtis įstabia Kauno senamiesčio panorama.
„Iš bokšto atsiveria nuostabūs Kauno senamiesčio gatvių ir aikščių, Santakos, kitų miesto dalių vaizdai. Šiuo metu itin žavi ir ryškiai geltonuojantys bei raudonuojantys medžiai. O pavasarį ir vasarą matyti, koks žalias Kauno senamiestis“, – tvirtino E.Vitulskis.
Kol kas į Kauno arkikatedros bazilikos bokštą galima patekti per šventovės vidų pakylant laiptais į viršų, tačiau ši galimybė vaikščioti nėra suteikta visiems norintiems. Pagal projektą numatyta, kad kauniečiai ir turistai į bokštą galės pakilti iš lauko įrengtais laiptais.
Juos tvarkant bus išmontuotos medinės perdangos ir įrengti šiuolaikinius saugumo reikalavimus atitinkantys metaliniai sutvirtinimai.
Arkikatedros bokštą pritaikyti turizmo reikmėms bus pradėta kitais metais. Šiuo metu jis beveik tuščias. Šioje erdvėje prieš koncertus Arkikatedroje susiburia choristai.
Prisilies ir prie senų varpų
Patekus į Arkikatedros bokštą turistams bus galima apžiūrėti ir įspūdingus šios bažnyčios eksponatus – varpus.
Jie skamba kiekvieną sekmadienį likus pusvalandžiui iki vidurdienio ir per didžiąsias religines šventes.
Arkikatedros bazilikos varpinėje kabo keturi varpai. Svarbiausias ir didžiausias nulietas 1896 metais Rusijoje. Žalvarinis varpas sveria 2464 kilogramus.
„Tai – pirmasis Šv.Apaštalų Petro ir Pauliaus varpas, skirtas Žemaičių vyskupijos katedros bažnyčiai Kaune. Varpas gausiai papuoštas. Tačiau atkreipkite dėmesį ir į kitus, gerokai mažesnius, varpus. Mažiausias iš jų – Šv.Juozapo varpas, sveriantis 400 kilogramų. Jis taip pat nulietas 1896 metais Rusijoje“, – sakė E.Vitulskis.
Dvasininkas pažymėjo, kad varpai yra geros būklės, vienas sulaukė restauratorių rankos. Kitų atnaujinti artimiausiu metu tikriausiai nereikės.
Navoje – sakralinės vertybės
Nedaug kas žino, kad iš Kauno arkikatedros bazilikos bokšto galima patekti į šoninių navų palėpes.
Nors turistai jų lankyti kol kas negali ir artimiausiu metu to daryti nėra numatyta, šventove besirūpinantis personalas vaikščioti po šias erdves turi galimybę.
Neįmanoma atsispirti progai įkišti nosį į vieną iš navų palėpių. Joje nėra metalinių konstrukcijų, kuriomis itin saugu vaikščioti, bet atsargiai einant iš medinių lentų įrengtais takais atsiveria šimtametės istorijos paslaptys.
Akį traukia ne tik viduramžius menančios, laiko mažai paliestos senos pastato plytos ir konstrukcijos.
Pravėrus girgždančias šios palėpės spintos duris galima rasti lotynų, italų, lenkų, rusų ir kitomis kalbomis išleistų religinių leidinių, daugiausia giesmynų.
Čia taip pat saugomos ir kitos religinės relikvijos – XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios bažnytinių paveikslų rėmai, altoriai, liturginiai reikmenys, krėslas, stalas.
Saugo Palaimintojo karstą?
Smalsumas auga ir vienoje navos nišų išvydus vieną ant kito sukrautus karstus, šalia jų esančias metalinės tvorelės dalis.
E.Vitulskio teigimu, kol kas nėra tiksliai aišku, tačiau manoma, jog viename šių karstų (greičiausiai apatiniame, nes jis atrodo puošniausias) buvo palaidotas palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, kuris 1927 metais mirė Kaune.
„Jis po mirties atgulė vienoje šios arkikatedros kriptoje. 1934 metais arkivyskupo palaikai buvo perkelti į Marijampolę.
Tikriausiai jie iš Arkikatedros iškeliavo kitame karste. Prireiks daugiau duomenų ir laiko, kol išsiaiškinsime, ar J.Matulaitis pirmiausia buvo palaidotas būtent šiame karste“, – kalbėjo E.Vitulskis.
Galbūt po storu dulkių sluoksniu šiuo metu esančias vertybes ruošiamasi nuvalyti, restauruoti ir eksponuoti bažnyčios lankytojams?
Šių darbų E.Vitulskis nesikrato, tačiau šiuo metu visas dėmesys sutelktas į pastato tvarkymą. Jį atnaujinus ir bokštą pritaikius turizmui bus galima imtis relikvijų, galvoti apie jų pristatymą Arkikatedros muziejuje arba kitose erdvėse.
Šiuo metu baigus stogo ir palėpės tvarkymo darbus Arkikatedroje bazilikoje dar vyksta Sopulingosios Švč.Mergelės Marijos altoriaus skulptūros, lipdybos ir architektūrinių paviršių konservavimas ir restauravimas. Darbų sąmata jau siekia 8 mln. eurų.
Miesto svečiai kraipo galvą – bokštai uždaryti
Liudmila Vitkienė
Gidė
„Labai keista, bet Kaune kol kas turistams nėra galimybės į miesto vaizdus pasidairyti pakilus į bokštus. Nebent pavieniai keliautojai įsiprašo į kokią bažnyčią ir jos tarnų gera valia būna pavedžiojami po bokštą ar varpinę.
Turistai nuolat kraipo galvą stebėdamiesi, kodėl negalima patekti į aukštus Arkikatedros ar šalia esančios Rotušės bokštus. Juk daugelyje pasaulio miestų būtent šie objektai pritaikyti turistams ir yra gausiai lankomi. Vedu ekskursijas ir Vilniuje. Sostinėje žmonės noriai kyla į lankomų bažnyčių bokštus.
Sutvarkius ir turizmo reikmėms pritaikius Kauno arkikatedros bazilikos bokštą jis, manau, taptų viena lankomiausių miesto svečių vietų.
Žmonės norėtų pakilti ir į pagrindinį Kristaus Prisikėlimo bazilikos bokštą, tačiau jame kol kas neįrengtas liftas.
Aukštybės žmones traukia, todėl džiugina nors tiek, kad Kaune galima patekti į kai kurių bažnyčių terasas. Mielai lankomos Kristaus Prisikėlimo bazilikos ir Kauno Šv.Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios terasos. Į šias aikšteles galima pakilti ir laiptais, ir liftu.“
