Pirmąjį namą – kupolą (iš tiesų jis vadinamas geodeziniu kupolu) penktajame dešimtmetyje sugalvojo Richardas Fulleris, rašo TUT.by.
Šis Amerikos architektas ir inžinierius savo idėją įgyvendino tarptautinės parodos „Expo' 67“ metu. Beje, R.Fullerio kupolas tada sulaukė daugiau dėmesio nei parodos eksponatai.
„Mūsų namas iš išorės atrodo gana kuklus, bet jo bendrasis plotas – 130, o gyvenamasis – 76 kv. m. Aš jį vadinu vėžliuku, vietos gyventojai – skraidančia lėkšte ar Vozeros kaimo arena“, – sako namo savininkės sesuo Oksana.
Geodezinio kupolo idėja priklauso jos seseriai Polinai. Dabar ji gyvena Rusijoje, todėl Oksana su savo sutuoktiniu čia baigia statybas. Šio būsto projektą sukūrė Sankt Peterburgo architektas, kurio darbo sritis yra būtent tokie namai.
Kodėl buvo pasirinktas būtent toks namas?
Pasak namo savininkės sesers, jį lengviau šildyti, jis greitai įkaista, lėtai atšąla. Be to, kupolas atsparesnis vėjui.
„Vozeros kaimo pakraštyje, netoli kelio, įsigijome 25 arų žemės sklypą. Vozera yra netoli Minsko, gretimame kaime gyvena mūsų giminaičiai“, – pasakoja Oksana.
Kai nuspirko sklypą, paaiškėjo jo minusai. Esminis – aukštas gruntinio vandens lygis. Tai labai nemalonus dalykas. Pasak Oksanos, šią žiemą, pavyzdžiui, išsigaubė takeliai, užšąlusi žemė pakilo ir sulamdė pirties cokolio sandūros imitaciją, pakėlė atraminį malkinės stogo stulpą.
Žemės sklype vienu metu buvo pradėta namo ir pirties statyba.
„Rasti tokių statybininkų, kurie būtų susipažinę su kupolo technologija, Baltarusijoje faktiškai neįmanoma. Tie, kuriuos pasamdėme, žiūrėjo į mūsų karkasą ir sakė: „O, puiku... Pamėginkime“, – pasakoja Oksana.
Kupolo karkasą montavo seserų Oksanos ir Polinos sutuoktiniai, padėjo giminaičiai.
O kaip atlikti erdvių planavimą esant apvalioms sienoms?
Pasirodo viskas labai paprasta.
Įėjimas į namą – pro nedidelę aikštelę, įrengtą prie kupolo. Toliau tiesiai – holas ir svetainė. Iš šonų – drabužinė ir vonios kambarys. Dar dvi rato dalys – miegamasis ir virtuvė.
Svetainėje labai šviesu, nes šviesa patenka iš didelio centrinio ir mažesnių trikampės formos langų po kupolu.
Namo-kupolo vidinė erdvė atskirta paprastomis karkasinėmis pertvaromis. Būstas – dviejų lygių. Netrukus bus įrengta laiptinė į antrąjį aukštą.
Čia yra dar du jaukūs miegamieji ir sanitarinis mazgas.
Neseniai kupolas buvo įregistruotas, prijungtas prie gamtinių dujų magistralės, planuojama sumontuoti šildymo sistemą.
„Šildyti tokius namus kur kas paprasčiau: šilto oro srovės kildamos į viršų po kupolu apsivynioja ir nusileidžia žemyn. Oro temperatūra lieka vienoda pagal visą kupolo apimtį. Susidaro šiltnamio efektas. Čia esant minus 20 būste buvo viso labo minus 4.
Šildėme šildytuvu tik sanitarinį mazgą pirmajame aukšte, kad spiginant dideliems šalčiams neužšąltų vanduo. Jei lauke tvyro minus 5 ir šviečia saulė – namuose bus plius 15.
Namas-kupolas labai greitai įšyla. Vasarą oras būste bus vėsesnis, tik pravėrus viršutinius langus“, – pasakoja Oksana.
Statyboms šeimininkai jau išleido apie 80 tūkst. dolerių (68 tūkst. eurų): darbams, medžiagoms, dujų vamzdynui sklype, gręžiniui, kanalizacijai, tvorai, gamtovaizdžiui sutvarkyti. Bet finišas jau netoli.
