Architekto Hugo Correios teigimu, San Tiago de Antas bažnyčia rūpestingai integruota į supančią aplinką, kurioje – istoriškai vertinga romaniška bažnyčia, koplyčia ir kapinės.
Architektas naująją šventovę suprojektavo netoli Bragos miesto šalies šiaurėje.
Dviaukščio pastato pirmajame aukšte – pagrindinė pamaldų salė. Pusrūsyje – patalpos kultūriniams ir edukaciniams renginiams.
Lenktą betono struktūrą pagražina detalės, liturginiai elementai, kurie subtiliai užsimena apie pastato religinę paskirtį. Pastebimiausias – persipinantys žiedai, kurie supa eksterjerą.
„Bažnyčiai elipsės forma parinkta siejant ją su apeigine taure, o statinį supantys žiedai – aliuzija į erškėčių karūną“, – dezeen.com aiškino architektas.
Didžiulės pagrindinio įėjimo plieninės durys sudarytos iš keturių segmentų. Jiems susijungus lieka nedidelė neužpildyta kryžiaus formos erdvė.
Medinėse centrinės navos grindyse persipina raudona ir baltos marmurinės linijos, kurios į bažnyčios vidų „ateina“ dar iš šventovės kiemo. Pasiekusios altorių jos išsišakoja iš abiejų pusių apgaubdamos šią bažnyčios dalį. Pagal H.Correios sumanymą, viena linijų simbolizuoja Jordano upę, kurioje buvo pakrikštytas Jėzus, kita linija – nuo šv. Jokūbo kalavijo tekantis kraujas.
1000 kv. m bažnyčios interjere visiškai baltos sienos tokios pat lenktos kaip ir eksterjere.
Šviesa į vidų patenka pro paslėptus stoglangius. Taip saulės spinduliai, krisdami ant sienų ir grindų, išsiskaido ir patalpoje sukuria ramią nuotaiką.
Iš abiejų altoriaus pusių – iš keramikos mozaikos su aukso ir sidabro detalėmis sukurti šv. Jurgio ir Dievo Motinos atvaizdai. Šie meno kūriniai – vienintelis ornamentikos pavyzdys bažnyčioje, kuriai architektas parinko minimalistinius medinius suolus ir kitus būtinus baldus.
