Tarpukariu V.Putvinskio gatvės 70-asis namas, kuriame buvo butai, priklausė Kauno miesto burmistrui inžinieriui Antanui Gravrogkui. Įdomių formų gyvenamąjį namą projektavo garsus tarpukario architektas Edmundas Frykas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jame šeimininkavo įvairios policijos institucijos. Pastaruoju metu šį valstybės saugomą kultūros paveldo objektą valdė MRU, iki 2019 metų čia veikė universiteto Viešojo saugumo fakultetas. Vėliau statinys stovėjo tuščias.
Kol pastate šeimininkavo MRU atstovai, kauniečiai ne kartą piktinosi, kad vertingosios pastato detalės nesaugomos.
Neseniai namas buvo parduotas aukcione. Jį už 1,53 mln. eurų įsigijo bendrovė „Erdvė investicijoms“. Pradinė pastato kaina buvo 1,05 mln. eurų.
Bendrovės „Erdvė investicijoms“ vadovas Stepas Telešius atskleidė, kokia yra pastato būklė ir kas jame galėtų būti.
MRU valdo ir kitą kultūros paveldo vertybę – pastatą Maironio gatvėje 27, kur prezidento priesaiką davė Antanas Smetona. Šie rūmai dabar taip pat apsilaupę, praeiviai turi saugotis, kad ant galvų neužkristų tinkas. Šiuo statiniu universiteto atstovai žada rūpintis geriau.
Grąžins pirminę paskirtį?
Verslininkas S.Telešius pasakojo, kad V.Putvinskio gatvės 70-asis pastatas jį sudomino ne kaip komercinis, o kaip kultūros paveldo objektas, kurį nori išsaugoti ir atkurti.
Prieš dalyvaudamas aukcione jis apsilankė rūmuose ir paviršutiniškai apžiūrėjo, kokia jų būklė.
„Viduje yra išlikę seni laiptai, vitražas. Parketas kai kur yra, kai kur jau išbyrėjęs.
Dalyje patalpų matyti kažkokios, tikiuosi, laikinos pertvaros. Yra išlikusių senų dvivėrių durų. Langai greičiausiai jau ne autentiški“, – pasakojo S.Telešius.
Verslininkas sakė, jog kelerius metus pastatas nebuvo naudojamas ir jam susidarė įspūdis, kad nebuvo ir šildomas. Pastato fasadu taip pat niekas ilgai nesirūpino. S.Telešius teigė, kad buvo matyti, jog namas neturėjo tikro šeimininko, nes į jo priežiūrą nebuvo investuojama.
„Kai bus sutvarkyti visi dokumentai, kviesiu ekspertus, kad jie nustatytų, kas vertingo išlikę ir ką galima išsaugoti ar atkurti.
Šis pastatas buvo gyvenamosios paskirties, todėl, matyt, tokią paskirtį jam ir reikėtų grąžinti“, – kalbėjo S.Telešius.
Kol V.Putvinskio gatvės 70-ajame pastate veikė MRU Viešojo saugumo fakultetas, dėl jo būklės vis kildavo nuogąstavimų.
Ne remontavo, o ardė
2019 metų gegužę kaunietė menotyrininkė Raimonda Simanaitienė pastebėjo, kad darbininkas nuo šių rūmų balkono ardo vertingus lipdinius. Moteris suabejojo, ar tokiems darbams gautas paveldo specialistų leidimas, įtarė, kad darbai gali būti atliekami nelegaliai.
R.Simanaitienė apie įvykį pranešė paveldosaugininkams.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus tada patikino, kad jau kitą dieną po pranešimo paveldosaugininkai apžiūrėjo pastatą ir įsitikino, kad nuo vieno balkono buvo nudaužyta dalis augalinių motyvų lipdinių.
Tą kartą universiteto atstovai teisinosi bijoję, kad lipdiniai nukris ir sužalos kokį praeivį, todėl avarinę balkono būklę ir suskubo taisyti. Tokiu paaiškinimu paveldosaugininkai tada patikėjo. Labai didelės žalos, pasak jų, nebuvo padaryta.
S.Stoškus jau tada buvo įsitikinęs, kad remonto reikia visam pastato fasadui.
„Laikinai atkurti nuardytus lipdinius nėra prasmės. Matau tik vieną išeitį – šis valstybės turtas turi būti parduotas. Nauji šeimininkai sugebėtų atnaujinti visą istorinį pastatą“, – sakė S.Stoškus.
Dabar vertingojo pastato balkonai aptraukti šviesiu tinklu, praeiviai nuo to, kad ant galvų nukris nuo jų atitrūkęs tinkas, apsaugoti, balkono lipdiniai neatkurti.
Pasigedo vertingos rankenos
Tai ne vienintelis atvejis, kai dėl pastato vertingų detalių kilo klausimų.
2021 metų pabaigoje KPD Kauno skyriaus specialistas Andrius Liakas, apžiūrėjęs V.Putvinskio gatvės 70-ąjį pastatą, pastebėjo, kad nebėra unikalios skulptūrinės lauko durų rankenos. Vietoj jos įstatyta paprasta šiuolaikinė metalinė rankena.
Manoma, kad originaliąją tarpukariu kūrė skulptorius Juozas Zikaras.
Tada universiteto atstovai aiškino, kad pastatas nuo 2019 metų pabaigos nenaudojamas, bijant, kad įsisuks vagys, lauko durų rankena nuimta ir saugoma universitete.
Naujasis pastato savininkas S.Telešius patikino, kad lauko durų rankena iš vidaus tebėra ir jis ją matė.
„Iš lauko pusės originalios rankenos nėra. Tikiuosi, kad ji išsaugota, nes tokia detalė taip pat svarbi. Kol kas man jos niekas negrąžino“, – apgailestavo verslininkas.
Lėšas investuos kitur
MRU vicerektorius Saulius Spurga sakė, kad V.Putvinskio gatvės 70-asis pastatas pastaruoju metu nebuvo remontuojamas. Jis buvo neeksploatuojamas, tačiau nebuvo ir užkonservuotas.
2022 metų vasario 14 dieną Vyriausybė leido parduoti tuo metu universiteto pagal valstybės turto patikėjimo sutartį valdytą nekilnojamąjį turtą, tarp kurio buvo ir V.Putvinskio gatvės 70-asis pastatas.
„Šis pastatas nebuvo reikalingas universiteto vykdomoms veikloms.
Jį pardavus gautos lėšos bus naudojamos turimai universiteto infrastruktūrai atnaujinti ir gerinti, tarp jų investuoti ir į Maironio gatvės 27-ąjį pastatą“, – pranešė S.Spurga.
Jau kelia pavojų praeiviams
Maironio gatvės 27-asis statinys taip pat yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Universitetas jį valdo nuo 1998 metų. Jame šiuo metu įsikūrusi MRU Viešojo saugumo akademija.
Statinio fasadas dabar jau taip pat apsilaupęs, ant sienos kabo lentelė su įspėjimu, kad ant praeivių gali kristi tinkas.
„Įgyvendindamas investicinį infrastruktūros atnaujinimo projektą universitetas planuoja atnaujinti šio pastato fasadą ir vidaus patalpas. Numatoma pastatą pritaikyti neįgaliems asmenims, atverti jį visuomenės renginiams bei poreikiams“, – sakė MRU vicerektorius.
Pastato tvarkybos darbams bus naudojamos ne tik universiteto, bet ir KPD, Kauno miesto ir kitų institucijų programų bei projektų lėšos.
„V.Putvinskio gatvės 70-ąjį pastatą pardavus ir perduodant jį naujajam šeimininkui vertingoji rankena bus grąžinta į vietą“, – patikino S.Spurga.
Pastatas – vertingo komplekso dalis
V.Putvinskio gatvės 70-asis pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Vertingi yra jo įėjimą puošiantys žymaus skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefai „Arklių tramdytojas“, „Pjovėjas“, „Rinkėja“, net du herbai ir septynių figūrų kompozicija.
A.Gravrogko namas pastatytas 1932 metais ir yra vienas iš nedaugelio gyvenamosios paskirties objektų, kuriuos suprojektavo Lietuvos architektūroje išskirtiniu braižu pasižymėjęs E.Frykas.
Pastatas priklauso trylikos V.Putvinskio gatvės pastatų kompleksui, vertingam savo užstatymu ir pastatų kompozicija. Kompleksas atspindi įvairias tarpukario laikotarpiui būdingas stilistines tendencijas – nuo istorizmo iki funkcionalistinio modernizmo.
Čia statomiems namams taikyti ne tik miesto centrui galiojantys reikalavimai – mūras, nepertraukiamo užstatymo linija, čerpių stogai, bet kreiptas dėmesys ir į fasadų estetiką ir darną.
Kvartale namus statėsi žymūs politikos, kultūros veikėjai, kūrėsi užsienio šalių konsulatai ir atstovybės. Dauguma namų suprojektuoti žymių to meto architektų.
Rūmuose prisiekė prezidentas A.Smetona
Renata Mikalajūnaitė, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune vadovė:
„Maironio gatvės 27-ąjį pastatą – neoklasicistinių formų rūmus – 1913 metais suprojektavo Michailas Prozorovas. Pastatas buvo skirtas Rusijos valstybinio banko Kauno skyriui.
Kaunui tapus laikinąja sostine čia veikė Nepriklausomos Lietuvos valstybinės įstaigos: Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Finansų ministerijos, ministrų kabinetas, Valstybės Taryba, Lietuvos spaudos biuras, vėliau pavadintas ELTA, Lietuvos bankas, „Laikinųjų Vyriausybės žinių“ redakcija.
Didžioji jų dalis vėliau persikėlė į kitas patalpas.
1919 metų balandžio 4 dieną rūmų Mažojoje salėje Lietuvos Valstybės Taryba išrinko pirmąjį valstybės prezidentą A.Smetoną. Balandžio 6 dieną toje pačioje salėje naujasis šalies vadovas davė prezidento priesaiką.“
