1882–1915 m. buvo pastatyta Kauno tvirtovė. Joje veikė 6 cerkvės: Kauno Petro ir Povilo soboras (dab. Įgulos bažnyčia), Kauno Viešpaties Atsimainymo cerkvė Žaliakalnyje, Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė Aukštojoje Fredoje (užkonservuota, priklauso privačiam asmeniui) bei trys neišlikusios cerkvės – 111 Dono pėstininkų pulko cerkvė.
Vienybės aikštėje, medinė Kauno 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė Šančiuose ir mediniai 8-osios pėstininkų divizijos maldos namai tuometiniame Eigulių kaime.
Šiuo metu naudojami tik vieni Kauno tvirtovės laikotarpiu pastatyti maldos namai, tiesa, jie pavirto į katalikų bažnyčią – tai Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia miesto centre.
Pardavė aukcione
Liepos mėnesį valstybės įmonė „Turto bankas“ Viešpaties Atsimainymo cerkvės fragmentus su žemės sklypu (24,28 a ploto) pardavė viešame elektroniniame aukcione. Pirminė prašoma kaina buvo 188 tūkst. 561 euras. Skelbime cerkvė buvo pristatoma kaip garažo-dirbtuvių pastatas (82,48 kv. m).
„Parduodamas plytų mūro avarinės būklės pastatas (fiziškai pažeistas, likusi pastato dalis – 18 proc.), stogo danga sunykusi, pažeistos sienų konstrukcijos. Pastatas yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai, pagal Kauno miesto bendrąjį planą patenka į didelio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, sklypas stačiakampio formos, apaugęs daugiamete žole. Komunikacijos: elektra“, – buvo informuojama skelbime.
Registrų centro duomenimis, 2023 m. liepos 13 d. pastatą su žemės sklypu įsigijo Kaune įsikūrusi UAB „Soliris“, užsiimanti alyvos ir tepalo tiekimu Lietuvoje. VĮ „Turto bankas“ komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius informavo, kad aukcione dalyvavo du dalyviai.
„Pradinė objekto kaina siekė 188 tūkst. 561 eurą, po aktyvaus varžymosi laimėtojas pasiūlė ir objektą įsigijo už 312 tūkst. eurų“, – teigė K. Vaitkevičius.
Objektą įsigijusios UAB „Soliris“ vadovas Linas Sologubas tikino, kad dar nėra žinoma, kas bus daroma šioje vietoje. „Kol kas neturime jokių planų. Aiškinamės situaciją. Gali būti ir taip, kad sklypą parduosime. Dar neapsisprendėme, neturime vizijos“, – sakė L. Sologubas.
Avarinės būklės
Radvilėnų pl. 1A esanti cerkvė buvo pastatyta apie 1904 m. Kauno tvirtovės statybos metu šioje teritorijoje buvo įrengtas karinis miestelis, XIX a. pab. čia dislokuotas 3-asis Novorosijsko dragūnų pulkas. Karinis miestelis driekėsi tarp dab. Radvilėnų plento, K. Petrausko, Č. Sasnausko ir J. Basanavičiaus gatvių. Žaliakalnio kareivinės buvo medinės, teritorijoje išsidėstė keliolika medinių pastatų, tik cerkvė ir kai kurie ūkiniai pastatai buvo mūriniai.
1904 m. eskadrono valgyklos priestate įsikūrė pulko cerkvė, galėjusi sutalpinti apie 200 žmonių. Su cerkve sublokuotame manieže galėjo sutilpti 2–3 tūkst. karių.
Tarpukariu šiame kariniame miestelyje įsikūrė Lietuvos kariuomenės lengvosios kavalerijos padalinys – Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, o cerkvė imta naudoti kaip bažnyčia. Šioje cerkvėje ne tik melstasi – naujokai iškilmingai duodavo priesaikas ginti Lietuvą. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu medinės kareivinės buvo nugriautos ir 1930 m. vietoj jų pastatytos mūrinės, įvestas vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas.
Sovietmečiu cerkvėje buvo įrengtos autoremonto dirbtuvės, o manieže – valgykla. Daugybę metų pastatas buvo nenaudojamas, neprižiūrimas, niokojamas, plytos išvogtos. Cerkvė keliskart degė. Pastatas, su kuriuo cerkvė buvo sublokuota – nebeišliko.
Atkūrus Nepriklausomybę, dalyje kareivinių teritorijos įsikūrė Lietuvos kariuomenė, o didžioji sklypo dalis rytų pusėje liko nenaudojama. Čia pastatyta daugiabučių namų, o 2021 m. pab. kaimynystėje – Radvilėnų pl. 1C – duris atvėrė naujas policijos pastatas.
Kultūros vertybė
2014 m. raudonų tinkuotų plytų Viešpaties Atsimainymo cerkvės fragmentai buvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą, taip pat suteikta apsauga, nustatytos vertingosios savybės, vietinis reikšmingumo lygmuo ir apibrėžtos teritorijos ribos. Cerkvė patenka į Kauno miesto istorinės dalies, vad. Žaliakalniu, vizualinės apsaugos pozonį. Pastato likučiuose matyti sienose suformuoti reljefiniai kryžiai, frontoną nuo tarpukario puošė mozaika, sukurta dailininko Zenono Kolbos. Pastatą puošė trikampio, kvadrato, kryžiaus formų ornamentai.
Prie vertingųjų savybių priskiriama: kampiniai piliastrai su įgilintu kryžių ornamentu fasaduose, kapitalinių sienų fragmentai, arkinės formos langų angos, kolonos, plytų stilius, fasadų architektūros tūrinės detalės, fasadų apdaila ir puošyba, vainikuojantis karnizas su dantukų ornamentu fasaduose, geometrinio piešinio plytų stiliaus dekoras fasaduose bei kt.
„Viešpaties Atsimainymo cerkvės fragmentų teritorijoje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre“, – teigė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistė Sabina Strazdienė.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas numato, kad išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę yra valdytojo pareiga. Valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio. Pastato savininkas įsipareigoja leisti atsakingoms institucijoms apžiūrėti kultūros paveldo objektą ar vietovę, fiksuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės būklę ir sutartomis sąlygomis atlikti tyrimus.
Jei atkurtų – būtų stebuklas
Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboro diakonas Konstantin Pankrašov pasakojo šią cerkvę atsimenantis dar iš vaikystės – ją praeidavo keliaudamas į mokyklą.
„Vaikystėje gyvenau prie zoologijos sodo, tad kelias nuo sodo per Radvilėnų plentą, žydų kapines man puikiai pažįstamas. Pėstute eidavau pro šią cerkvę į 19-ąją mokyklą (dab. Žaliakalnio progimnaziją). Viešpaties Atsimainymo cerkvė jau tuomet nebuvo prižiūrima, o dar sovietmečiu ji buvo paversta į sandėliuką. (…) Kaune stačiatikių prieš karą Ukrainoje buvo apie 100, dabar skaičius viršija 200. Mes neturėtume iš ko atstatyti tokių maldos namų, be to, Lietuva – katalikų kraštas. Būtų stebuklas, jei kas nors ją atstatytų“, – teigė stačiatikių diakonas K. Pankrašov.
Nors daug to meto cerkvės nuotraukų neišliko, diakonas vardijo, kad šiuose maldos namuose, kaip ir kitose cerkvėse, turėjo būti ikonostasas, aukų stalas, altorius.
Kauno tvirtovės VII forto įgulos vadovas Vladimir Orlov išskyrė dvi šio pastato atkūrimo galimybes: atkurti istorinę pastato funkciją arba vykdyti regeneraciją ir sukurti pastatui naują funkciją, kaip pvz., VII forte, kur anksčiau buvo kareivinės, o dabar veikia mokykla.
„Kalbant apie labai mažus pastatus ar pastato fragmentus, naujos funkcijos sukūrimas yra labai problematiškas, ekonomiškai nepagrįstas. Atidaryti šiame altoriuje „Vero cafe“, bijau, nepavyks, neužteks ploto, atidaryti kieme kebabinę – irgi, investicijos į pastato sutvarkymą bus gerokai didesnės, negu laikino paviljono įrengimo, juk pastatas be langų, durų, šildymo, pakankamai stipriai apgriautas“, – svarstė V. Orlov.
Jis pridūrė, kad anksčiau maldos namų statyboms iš algų reikiamą sumą „susimesdavo“ karininkai. Religinis rekvizitas būdavo supakuojamas į dėžes ir transportuojamas vežimais, keliaudavo kartu su kariais.
„Pulkai buvo pakankamai dideli, galėjo tarnauti 4 tūkst. karių ir 100 karininkų. Dalis karininkų turėjo geras algas, kai kurie būdavo paveldėję tėvų dvarus, ūkius. Iš mecenatystės tokie pastatai ir atsirasdavo. Ar dabar yra turtingų asmenų, kurie sutiktų ištraukti iš kišenės 3–4 tūkst. eurų ir „susimesti“, kad turėtų koplytėlę?“, – retoriškai klausė V. Orlov.
Anot jo, istoriniu požiūriu Kauno tvirtovės laikotarpis yra įdomus ir savitas Kauno istorijos puslapis.
„Būtų gaila, jei šis pastatas išnyktų. Šalia botanikos sodo stovi labai graži Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė, ji nenaudojama. Beje, ji buvo rekonstruota tvirtovės reikmėms iš dvaro koplyčios. Jei savininkas pastatą sutvarkys, šalia gyvenantys žmonės tikrai lankys. (…) Jei naujieji šeimininkai išsaugos Viešpaties Atsimainymo cerkvę Žaliakalnyje, jie prisidės prie Kauno savitumo išsaugojimo“, – teigė V. Orlov.
