Ir vos tik jį aplankė ši mintis, tuoj atskriejo ir kita: tai įgyvendinti padės architektų duetas Gabrielė ir Antanas Šarkauskai („ŠA atelier“), su kuriais anksčiau dirbo prie kelių bendrų projektų.
Gediminas iškart sumąstė, kad labiausiai pasiteisintų lengvai transportuojamas namelis, toks, kuris galėtų atsidurti Norvegijos fjorduose ar Švedijos uolėtose pakrantėse, todėl pirmiausia su kompanija ėmėsi preciziškai dėlioti kiekvieną būsimo statinio kvadratinį metrą.
Juk daugybę detalių reikėjo išsiaiškinti: kad pervežimui nereikėtų palydos, kad vežanti transporto priemonė patogiai išsisuktų sankryžose, tilptų po tiltais, kad netektų stabdyti gatvėje eismo.
Visa tai apskaičiavę nutarė – namui galima skirti 23 kv. metrus. Tokiame plote reikėjo sukurti patogias sąlygas nakvynei, valgiui ruošti, turėjo tilpti tualetas, dušas ir terasa – maloniems vakarams leisti.
Be didelio streso ir užsibrėžto laiko limito, ramiai ir su pasimėgavimu Gediminas su architektais bei jų pasikviestu konstruktoriumi Evaldu Šemeta tuos kvadratus vartė, grynino ir galiausiai kūnu pavertė kone per trejus metus.
„Sprendimo paieškos atvedė prie modulinių elementų sistemos projektavimo. Kolonos, grindys, sienos, stogas – juos sudaro atskiri elementai, tad pastatas gali būti gabenamas surinktas arba – nelygu situacija – atskiromis dalimis , – pasakojo architektai Gabrielė ir Antanas. – Modulinių elementų sistema – patogus įrankis, kuris leidžia konstruoti skirtingo dydžio ir konfigūracijos statinius.“
Kadangi – iš pat pradžių tai buvo nuspręsta – šis namelis bus kartotinis, projektuodami jį architektai net nežinojo, kurioje tiksliai vietoje jis stovės. Tačiau buvo aišku, kad statinys turi būti atsparus saulei, vėjui ir vandeniui.
Todėl namelio stogas atrodo tarsi sklandantis vėjyje, jis saugo statinį nuo saulės kaitros, o stogo forma renka lietaus vandenį ir pila jį nuo vienos plokštumos ant kitos – vandens tėkmė atrodo išties įspūdingai.
Sukonstruotą pastatą nesunku pritaikyti prie įvairaus reljefo, mat yra pastatomas ant kojų, kurių aukštį galima nesunkiai reguliuoti.
Visi baldai padaryti specialiai – sofa, kuri esant poreikiui, dalijama į dvi atskiras lovas, aliuminio stalas, kuris turi tris padėtis. Žiemą name irgi galima apsistoti – sienos apšiltintos, o elektrinis grindų šildymas valdomas išmaniuoju telefonu.
Jis su kompanija jau baigia sukurti papildomus modulius, kuriuos sujungus bus galima sukontruosti didesnį namą, ar – jei reikia – dar mažesnį nei 23 kv metrų.
Beje, jo specialybė – geologas, o metalų pasaulį jis atrado per jutubą. Iki tol nė sykio rankose neturėjęs suvirinimo įrenginio kartą pabandė ir nebesustojo. Metus ar kiek ilgiau tai buvo jo pomėgis – po darbų garažiuke ką nors kurti, tačiau sulaukęs iš draugų ne tik pagyrų už savo dirbinius, bet ir užsakymų kai ką pagaminti nutarė palikti tiriamąjį geologo darbą ir nerti į verslą.
Nors jau kelerius metus vadovauja savo įmonei, virinti Gediminui vis dar patinka, tad ir naujausiame kūrinyje – daug jo rankų darbo.
Neeilinį namą jau spėjo įvertinti ir geros architektūros gerbėjai visame pasaulyje – vos populiariame portale „archdaily.com“ buvo išpublikutos jo nuotraukas, lietuvių kūrinys sulaukė rekordinio skaičiaus peržiūrų.
Atskleis, kiek gi kainuoja varinis būstas?
„Nesitikime, kad jis taps paklausia preke Lietuvoje“, – mandagiai išsisuko Gediminas, tačiau pridūrė, kad maždaug tiek pat kainuoja vieno kambario butas Vilniuje.
