Ir tikrai – greičiau nei per metus įrengtas buto interjeras, kuriame iš senojo liko tik numeris ant lauko durų, architektūros konkurse „Mano erdvė 2020“ buvo paskelbtas geriausiu buto interjeru. Trijų tarptautinės komisijos narių nuomonė šioje nominacijoje sutapo šimtu procentų – „HEIMA Architects“ komandos narių Povilo Žakausko (32) ir Elenos Gaidelytės (30) darbas nugalėtoju tapo be konkurencijos.
Nesvarstė galimybės namus kurti patiems
Nekilnojamojo turto vyresniuoju brokeriu bendrovėje RE/MAX dirbantis Tadas, kaip pats pavadino, saugius interjerus mato kasdien: „Tai nėra blogai įrengti namai, tačiau jie visi kuo nors panašūs – tvarkingi, atsargių spalvų, kai kurie – net su vienodomis sofomis ar aksesuarais.“ Šiai šeimai norėjosi išskirtinių namų, todėl svarstymų, ar bandyti tokius kurti patiems, ar samdytis interjero kūrėjus, net nekilo.
„Mes abu profesionaliai teikiame paslaugas, kurias išmanome geriausiai, tad mums nereikėjo aiškinti, kad tik savo srities profesionalai gali sukurti ką nors įdomaus, rizikuoti ir bandyti atlikti architektų darbą net neturėjome minčių“, – sakė bendrovės „Alliance for recruitment“ personalo atrankų komandos vadovė R.Račkauskė.
Sostinės architektų „HEIMA Architects“ kuriamus interjerus jie stebėjo seniai, džiaugėsi jų augančia komanda bei atliekamų darbų kokybe. O vienas jos narių – P.Žakauskas – dar ir draugų draugas, tad pirmiausia ir kreipėsi į juos. Tiesa, neslepia, buvo susitikę ir dar su pora kūrėjų, tačiau jų pasiūlytos vizijos nė iš tolo neprilygo „Heimos“ profesionalumui.
Povilas su Elena po kelių pokalbių su pora pateikė kelis galimus jų 90 kv. metrų buto interjero planus, o pristatydami paskutinį variantą lyg ir įspėjo šeimininkus, tas – drąsiausias.
„Tas pasakymas mus užkodavo, pasąmonėje supratome, kurį variantą rinksimės dar jo net nematę“, – juokėsi Račkauskai. Tačiau tai, ką išvydo, pranoko net jų drąsių namų lūkesčius, tad ir laiko apsispręsti vis dėlto šiek tiek prireikė. Bet žingsnio atgal nežengė – pasimatavę būsimą interjerą porą savaičių, sutarė: jis – puikus.
Pamatė ne tai, kas yra, o kas gali atsirasti
Arkos, ryškios spalvos, virtuvė sutalpinta vadinamojoje saloje, išglostytas interejeras be papildomų daiktų vizualizacijose atrodė įspūdingai, juoba kad kiekvieną sprendinį – estetišką ar funkcionalų architektai užsakovams preciziškai pagrindė.
Jei gražu, bet neina gyventi, – tokia formulė Račkauskams nebūtų tikusi. Butą jie pirko ne scenai, o patogiam gyvenimu trise, Rūta tuo metu laukėsi pirmagimio.
„Jie pažadino suvokimą, kad būtent tai ir yra, ko mums iš tikrųjų reikia“, – šypsojosi šeimininkė.
Kai pirko šį butą, jis išties atrodė baisiai. Tadas prisiminė, kaip kiti pirkėjai vos užėję jo apžiūrėti po kelių minučių sprukdavo pro duris. Tačiau nekilnojamojo turto specialisto kritinė buto būklė negąsdino – jis matė ne tai, kas yra, o tai, kas gali atsirasti.
„Tai buvo ryškiausi mūsų laimėjimai: kad įvertinome galimybes ten sukurti savo svajonių namus ir kad teisingai pasirinkome architektus, kurie tai įvykdė“, – sakė Tadas.
Įpareigojo šeimininkus laikytis tvarkos
Visos erdvės bute liko beveik nepakitusios. Jose patogiai buvo įkurdinti pageidaujami šeimininkų ir vaiko miegamieji, didžiulė erdvė su virtuve bei du atskiri tualetai, vienas su vonia šalia miegamojo, į kitą – su dušu – patenkama iš svetainės.
„Bene įdomiausias sprendimas – arkos, į kurias sutalpinome du sanitarinius mazgus, tapo interjero šerdimi.
Nuo jų atsispyrėme toliau – matavome, kiek lieka vietos kitoms erdvėms, ėmėme kurti virtuvės ir svetainės zonas, o tai nebuvo lengva, nes patalpa išėjo kvadrato formos, – pasakojo Elena. – Kvadratas – rizikinga geometrinė figūra interjere, jei prie vienos jo sienos suprojektuosi ilgą baldą – kaip savaime atrodo reikalinga virtuvei, – sulaužysi proporcijas, tokioje erdvėje nebus patogu judėti, todėl pasiūlėme šeimininkams virtuvę sutalpinti ne tradicinėse pakabinamose ir pastatomose spintelėse, o ilgoje 4,2 m saloje, kuri idealiai atskyrė poilsio ir virtuvės zonas.“
Tiesa, toks sprendimas – sala-virtuvė pagrindinėje būsto erdvėje įpareigoja gyventojus laikytis tvarkos – ant jos nutūpę lėkštės, kavamalė ar prieskonių indeliai sujauktų interjero harmoniją, todėl tai iškart buvo aptarta su užsakovais. Tvarka ir nuolatinis jos palaikymas Rūtos su Tadu negąsdino, priešingai, jie prisipažino nepakenčiantys į stirtas sukrautų, kiekvieną kambario kertę užimančių daiktų.
Pasiūlytas planas jiems patiko ir tiko – interjeras, kuriame panaudotas kiekvienas buto centimetras, o nereikalingiems rykams numatytos slėptuvės.
Stilių jaučiantys žmonės įvertino architektų pastangas sukurti namus, kuriuos formuoja tūriai ir erdvė, bet ne daiktai.
„O juk dažnai būna atvirkščiai – užsakovai kreipiasi į profesionalų interjero kūrėją ir sako, mums patinka štai tokie baldai, noriu tokio kilimo ir šviestuvo kaip žurnale. Bet interjeras – visai kas kita. Jį kuria erdvė, šviesa, funkcija, o daiktai, medžiagos bei detalės vėliau tik jį papildo“, – pabrėžė kūrėjų duetas.
Jie neslėpė, kad Tadas su Rūta buvo lengvi ir supratingi užsakovai, atlaidūs net kai kurioms mažoms jų klaidoms, kurių pasitaiko kone kiekviename rimtesniame projekte.
Ką jie vadina sunkiais užsakovais?
„Tuos, kurie nežino, ko nori. Netgi kai jiems pasiūlai labai skirtingus variantus, jie vis dar negali apsispręsti, o pagaliau tai padarę vėl ima blaškytis ir keisti nuomonę jau darbo eigoje. Tai smarkiai apsunkina mūsų darbą, užvilkina visų laiką ir gerokai išaugina sąnaudas“, – paaiškino architektai.
Svajonių namai gimė po ne pilnų metų
Dėl laiko, kurio užteks namams įrengti, iš pradžių optimistiškai buvo nusiteikę ir Tadas su Rūta – tikėjosi, kad pakaks trijų keturių mėnesių.
Bet Povilas su Elena nuleido juos ant žemės – kone nuo pamatų užauginti interjerą paprastai prireikia metų. Vis dėlto kelis mėnesius pavyko sutaupyti – įkurtuves paspartino naujagimė ir užsakovų entuziazmas.
Iš pradžių Tadas naiviai tikėjosi, kad užteks pasisamdyti projekto vadovą ir toliau viskas vyks savaime.
Kai suprato, kad ir pats turi prisidėti prie vadybos darbų, jie pajudėjo sklandžiau.
Tado kompiuteryje atsirado komunikacinės lentelės: kiekvieną antradienį septintą ryto jis skambindavo darbų vadovui (jei vėliau imsi trukdyti, jo dėmesiu tektų dalytis su kitais užsakovais), trečiadieniais bendraudavo su architektais, tada – tiekėjų srautų derinimas, savaitgaliai buvo skirti vizitams į įrengiamą butą.
Vyras net buvo sukūręs ekselį – terminų, finansų, darbų atlikimo, rašėsi pastabas, ką reikėtų tobulinti darbų sraute, stengėsi įsigilinti į kiekvieno tiekėjo darbo specifiką, kas po ko turi atlikti darbus, kad nestabdytų kitų grandžių.
Pora apskaičiavo, kad vienu metu jų bute dirbo apie 50 įvairių sričių specialistų.
„Dabar Tadas drąsiai galėtų imtis 0,3 darbų vadovo etato“, – šypsosi 8 mėnesių Faustos mama.
Biudžetas daugumai – jautrausia vieta
„Nuoširdžiai sakau, kad neįsivaizduoju, kaip be specialistų ir architektų būtų buvę įmanoma sukurti tai, ką sukūrėme. Tarkime, atrodo, nesudėtingas dalykas grindys – kokios jų kainos, kas labiau tinka – na, taip, iš bendro išsilavinimo bandai suprasti, kas yra gražu, bet tik specialistas žino, kas tikrai yra gražu.
Dabar suprantu, kiek daug sutaupėme laiko ir išvengėme klaidų dirbdami išvien. Jų rekomendacijos – mūsų pasirinkimas.
Architektai mums nediktavo, ką rinktis, jie siūlė variantus, kainos, grožio ir funkcijos vidurkį. Jie atskleidė savo kūrybinį potencialą, mes likome patenkinti“, – pasakojo Tadas.
Ar vis dėlto viso proceso metu jie nebuvo įpuolę į finansines, emocines duobes, kai imi dvejoti sprendimais?
„Žinoma, kad taip. Pirmiausia – biudžetas, jis viršytas beveik dvigubai. Tačiau, kai suvokėme, kad atėjome su klaidinga matematika, kai pradėjo eiti viena po kitos sąskaitos, supratome, kad nebėra pasirinkimo – reikia daryti viską iki galo ir gerai.
Kai tai tapo aišku, įvyko lūžis. Pinigus reikia tiesiog uždirbti, o ne gailėti jų ten, kur nereikia gailėti“, – pasakojo Tadas.
Biudžetas – bene visų užsakovų jautrioji vieta. Dažnai jis nėra reikiamai įvertinamas. Mažų biudžetų projektų „Heima“ išties kuria nemažai. Bet kartais tie būstai atrodo taip gerai, kad neprofesionalas nė neįtars, kad tai ekonominis sprendimas.
Todėl labai svarbu namams skirtus pinigus tinkamai paskirstyti, o tam reikia atvirai kalbėtis su architektais – tuomet jie sudaro planą ir biudžetą paskirsto taip, kad didžioji jo dalis tektų tam, kas išties kuria vertę.
„Jei kalbame apie namą nuo pamatų, ekonomiškas visas jo įrengimas galėtų prasidėti nuo – 1000 eurų, jei tai tik interjeras – nuo 500 eurų už kvadratinį metrą „, – suskaičiavo Elena su Povilu.
