Šiandien Lietuvoje būsto palūkanos mažiausios iš visų Baltijos šalių. Taip yra dėl konkurencijos rinkoje bei įvestų atsakingo skolinimosi taisyklių.
„Swedbank“ ekonomistė teigia, kad būsto paskolų palūkanoms Vilniuje išaugus daugiau nei 2,1 proc. iki 4,6 proc., butai Lietuvos sostinėje pasidarytų nebeįperkami.
Kauno atveju palūkanos turėtų kilti 6,2 proc. - iki 8,7 proc., o Klaipėdoje – iki 6,7 proc., iki 4,2 procento.
Skaičiuojant litais, Vilniuje būstas pasidarytų nebeįperkamas, jei sostinės gyventojams už kvadratinį metrą tektų pakloti 5007 litus. Kitaip sakant, jei kvadratinio metro kaina pakiltų 29,5 procento.
Kad būstas taptų neįperkamas kauniečiams, kvadratinio metro kaina turėtų išaugti 2,2 karto – iki 4352 litų.
Uostamiestyje, V.Šečkutės skaičiavimu, įsigyti pastogę daugeliui taptų neįmanoma, jei kvadratinio metro kaina pašoktų 91,6 proc. - iki 4656 lito už kvadratinį metrą.
„Swedbank“ skaičiuoja būsto įperkamumo indeksą, kuris parodo, kaip namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo, gali įsigyti 55 kvadratinių metrų butą. Jei indeksas lygus 100, namų ūkis būstą, bankui atiduodamas 30 proc. mėnesinių pajamų už paskolą, įperka. Jei mažiau nei 100, įpirkti standartinio dydžio butą tampa sudėtinga.
Vilniuje 55 kvadratinių metrų buto įperkamumo indeksas paskutinįjį metų ketvirtį buvo 129,5. Rygoje jis gerokai didesnis – 159,9, Taline – 153,7.
Lyginant trijų didžiųjų Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksą matyti, kad jis didžiausias – Kaune (224,6). Klaipėdoje šis rodiklis siekia 191,6 punkto.
Praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį sostinėje esančių namų ūkių pajamos rodė, kad vilniečiai įperka butą, kurio plotas – iki 71 kvadratinio metro. Per būsto piką šis plotas buvo tik 27 kvadratinių metrų.
2013-ųjų pabaigoje Rygos gyventojai įpirko 88 kvadratinių metrų butą, Taline – būstą iki 85 kvadratinių metrų.
Pernai, per visus metus, būsto kainos Vilniuje krito kiek daugiau nei 2 procentus. Paskutinįjį, ketvirtąjį ketvirtį, butų kainos Vilniuje išaugo 4,7 procento. Tačiau, palyginti su per piką buvusiomis kainomis, šiandieninės yra vis dar 33 proc. mažesnė nei piko metu. Tiesa, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje būsto pardavimo kainos 2013 m. pabaigoje nekilo. Taip buvo dėl to, jog šiuose didmiesčiuose būsto pirkėjai labiau domėjosi ne naujos statybos butais.
Lietuvos sostinė iš kitų Baltijos šalių sostinių išsiskyrė, nes tiek Rygoje, tiek Taline būsto kainos per visus metus kilo: Rygoje – 2,3 proc., Taline – 13,6 procento.
Nepaisant to, kad būsto kainos Vilniuje praėjusių metų pabaigoje kilo, „Swedbank“ ekonomistai ramina: kainų šuolių neverta baimintis. Tam įtakos neturės ir padidėjęs būsto įperkamumas.
Svarbiausia - žemos palūkanos
„Naują būstą artimiausiu metu planuoja įsigyti beveik penktadalis gyventojų, tačiau tik nedidelė dalis nurodė darysiantys tai investiciniais tikslais ar baimindamiesi būsto kainų pokyčių įvedus eurą, – taip banko atliktos apklausos rezultatus komentuoja „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė. – Galima konstatuoti, kad, nors viešoje erdvėje yra daug diskusijų euro įvedimo įtakos klausimais būsto kainoms, tarp gyventojų euro panikos nėra.“
„Apklausos duomenys rodo, jog paklausą rinkoje formuos realūs gyventojų poreikiai, o ne spekuliacijos – tai gera žinia visiems rinkos dalyviams“, – sako J.Nedzinskienė. Pusė (48 proc.) ketinančių pirkti būstą gyventojų nori įsigyti butą vietoj nuomojamo, ketvirtadalis (25 proc.) nurodė ieškosiantys didesnio ar patogesnio būsto. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pirkti butą vietoj nuomojamo nurodė ketinantys 59 proc. respondentų, didesnio ar patogesnio ieško 25 procentai.
10 proc. apklausos respondentų nurodė planuojantys pirkti būstą, nes laiko jį patikima investicija. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pirksiančių investiciniais tikslais šiek tiek mažiau – 9 procentams.
Tyrimas taip pat rodo, jog renkantis būsto paskolą, svarbiausia gyventojams išlieka žema palūkanų norma. Kiti svarbūs banko pasirinkimo kriterijai – palankios išankstinio kredito sąlygos bei kitos kredito sutarties sąlygos – rodo išaugusią vartotojų atsakomybę ir reiklumą, teigia J. Nedzinskienė, tačiau atkreipia dėmesį, jog dauguma nurodė besirinksiantys tik iš vieno – dviejų pasiūlymų, tuo tarpu reikėtų palyginti bent tris skirtingų bankų pasiūlymus.
