Tokio namą maketą Kaune praėjusį savaitgalį įvykusioje parodoje pristatė kauniečiai „Roda Architects“ architektai.
„Svarbiausias šio pasyvaus namo privalumas – minimalios šildymo energetinės sąnaudos. Taupyti energiją leidžia konstrukciniai ir architektūriniai sprendimai“, – tvirtino šio namo projektuotojas architektas Rytis Kaminskas.
Kad būtų prarandama kuo mažiau šilumos, pamatams pasirinkta plokštuminių pamatų konstrukcija, kai visas namas stovi ant izoliacinio sluoksnio. Nė viena namo konstrukcija neturėtų tiesioginio sąlyčio su gruntu. Taip būtų išvengiama vadinamųjų šalčio tiltų.
Namas statomas termoso principu. Iš išorės statinys apšiltinamas polistirolu, o iš vidaus uždaromi bet kokie šalčio tarpai.
Pastate įrengta išmaniojo namo sistema.
Langų žaliuzės yra sujungtos su namo šildymo ir vėdinimo sistemomis. Jos jos automatiškai reguliuojasi pagal šviesos bei šilumos poreikį, priklausomai nuo temperatūros, saulės, net vėjo.
Kad patalpose nestingtų gaivaus oro, įrengiami rekuperatoriai, kurie leidžia visame pastate bet kokiame patalpos aukštyje palaikyti vienodą arba labai panašią temperatūrą.
„Kad statiniui šildyti reikės išleisti gana kuklią sumą, įrodo, jog per metus senos statybos namo vieno kv. m. tinkamai temperatūrai palaikyti reikia apie 250 kWh energijos. Tokiam pat plotui naujos statybos namo užtenka perpus mažesnio kiekio.
Pasyviame name pašildyti vieną kv. m. ploto per metus reikės tik 15 kWh energijos“, – teigė architektas.
Pagal R.Kaminsko projektą pastatytas energiją taupantis 150 kv.m. namas kainuos apie 8 – 12 proc. brangiau nei visiškai toks pat įprastos statybos namas.
Namo projekto kaina siekia 34,5 tūkst. litų. Statinio kaina su apdailas – 690 tūkst. litų.
Architekto teigimu, Lietuvoje pasyvūs namai dar naujiena. Pasaulyje tokie energiją taupantys namai statomi nuo 1990 metų.
Kad namas būtų vadinamas pasyviu, būtinas Vokietijos instituto „Passivhaus Institut“ patvirtinimas ir sertifikatas.
„Šiuo metu Lietuvoje dažnai naujos statybos individualieji namai klaidingai vadinami pasyviais.
Tačiau pasyvus namas – tai specialus gyvenamųjų pastatų statybos standartas, kuriuo tokiuose pastatuose užtikrinamos komfortiškos gyvenimo sąlygos ir žiemą, ir vasarą“, – tvirtino R.Kaminskas.
Vokietijos instituto sertifikatas garantuoja, kad namo statybai panaudotos medžiagos ir darbai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus.
Kodėl tokių namai Lietuvoje nepradėta statyti anksčiau?
R.Kaminskas tikino, jog prieš dešimtmetį brangiu būsto šildymu skundėsi nedaugelis – žmonės gebėdavo įpirkti šią paslaugą. Tačiau brangstant kurui ir paslaugoms, padėtis keičiasi. Be to, susiduriama ir su stereotipais, kai visuomenė sunkiai priima tai, kas jai yra neįprasta bei negirdėta.
Nuo 2020 metų įsigalios nauji ES reikalavimai, nurodantys, kad visi naujai statomi namai turi atitikti šilumos reikalavimus, keliamus pasyviam namui. Tikėtina, kad pagal dabartines technologijas statomų namų kaina kris, kaip nukrito sovietmečiu statytų namų kaina, palyginti su naujų statybų būstais.
Statistikos departamento duomenimis, lietuviai vieną didžiausių savo pajamų dalių, sudarančią apie 15 proc., skiria būtent komunalinėms paslaugoms apmokėti. Mūsų šalyje kasmet pastatams šildyti išleidžiama apie 8 mlrd. litų.
Džiaugiasi įkurtuvėmis
Lietuvoje vienas pirmųjų sertifikuotų pasyvių namų baigtas statyti 2013 metų vasaros pabaigoje.
Dviejų butų dviejų aukštų namas stovi Kauno rajone, Akademijos miestelyje, Medeinos gatvėje. Kiekvieno buto plotas – 135 kv.m.
Vieno šių butų gyventojas Mindaugas Dagys – pasyvių namų planuotojas, kuris ir sau suprojektavo būstą.
Per daugiau nei pusę metų karštam vandeniui šildyti dujomis ir 22 laipsnių šilumai patalpose palaikyti jo šeima skyrė 820 litų.
Namo šildymas kombinuotas. Pirmame aukšte įrengtas grindinis vandeninis šildymas dujomis, antrame – infraraudonųjų spindulių šildymas.
Sekite mus "Facebook"!
