Beveik visada tokios nelaimės įvyksta netyčia ir netikėtai: trūko skalbimo mašinos žarnelė, aukšto spaudimo neatlaikė vandentiekio vamzdžiai ar užsikimšo kanalizacija.
„Kiekvieną mėnesį Vilniuje įvyksta smarkiau ar mažiau užliejami 150-200 būstų. Jei butas naujos statybos name, tai dažniausiai įtrūksta vandens tiekimo žarnelės į tokius prietaisus kaip skalbimo mašina, indaplovė, unitazas ar vandens maišytuvas.
Jei butas sename name – tada dažniausiai priežastis glūdi senuose vamzdynuose“, - aiškina „Mano būsto“ avarinės tarnybos vadovas Gintaras Rabikis.
Jo teigimu, senos statybos daugiabučiuose gyvenantieji dažnai patys neatlieka elementarių būsto priežiūros funkcijų ir dėl to vėliau kyla įvairių vandentiekio ar kanalizacijos sistemų problemų: „Daugiabučių namų administratorius, bendrijas visada informuojame, kai vamzdynų būklė yra prasta ir remontas yra būtinas.
Tačiau gyventojai mano, kad vamzdynų atnaujinimas kainuos per brangiai, arba tiesiog nekreipia dėmesio į tai, kad jiems buvo pranešta apie būtinybę remontuoti avarinės būklės vamzdynus. Todėl ir turime tokią situaciją, kai per dieną sulaukiame bent vieno iškvietimo dėl užliejimo.“
„Unikalūs“ radiniai kanalizacijoje
Neretai gyventojų butus užlieja ir kur kas nemalonesnė srovė.
„Į kanalizacijos vamzdžius kai kurie žmonės sumeta raugintus agurkus, arbūzų žieves, bulves, obuolius, supila įvairias kitas buitines atliekas, kurios užkemša kanalizaciją.
Todėl nieko keisto, kai per vonią, unitazą ar kriaukles pradeda veržtis vanduo“, - sako G.Rabikis.
Besiveržiantį vandenį labai sunku sustabdyti, kadangi daugumoje butų kanalizacijos vamzdžiai – be atbulinių vožtuvų, kurie blokuotų nuotekas. Todėl butas pakankamai greitai prisipildo ne tik nemalonaus kanalizacijos turinio, bet ir aitrių kvapų.
Anot „Mano būsto“ avarinės tarnybos vadovo, registruojant butų užliejimus, pasitaiko ir kuriozinių situacijų: „Visai nesenas įvykis – sulaukėme įprasto iškvietimo. Apvarvėjusi siena, sušlapę tapetai – nieko keisto.
Kai pradėjome aiškintis priežastis, pasirodė, aukštu aukščiau gyvenanti senutė laistė gėles ant palangės, o vanduo iš vazonų pradėjo sunktis ir lašėti ant grindų. To vandens buvo visai nemažai – tiek, kad net pateko į apačioje esantį butą.“
G.Rabikis pataria, kad užliejus butą kaimynai pirmiausia turėtų gražiuoju pabandyti susitarti dėl nuostolių atlyginimo ir remonto darbų: „Labai daug priklauso nuo tarpusavio santykių su kaimynais. Jeigu kaimynai sutaria gerai, yra draugiški, tai susitarti dėl kompensacijos neužtrunka.
Tačiau jei kaimynų santykiai įtempti, ir neturi draudimo, tai ir po teismus gali vieni kitus užtampyti. Bet kuriuo atveju, mes pateikiame raštiškus įrodymus apie įvykusias nelaimes ir užliejimų šaltinius, todėl lengva surasti kaltuosius.“
Sunku įrodyti tyčinį užliejimą
Žmonėms, nukentėjusiems nuo užliejimų, ypač – užsikimšus kanalizacijai, kyla įtarimų, kad tai buvo padaryta tyčia, jei, pavyzdžiui, praeityje buvo kilę konfliktų su kaimynais. Tačiau G.Rabikio teigimu, tyčinį užliejimą įrodyti yra sunku – net jei kanalizacijos vamzdžiai yra užkimšti nesuvokiamo dydžio buitinėmis atliekomis.
„Labai sunku įrodyti, kad žmogus turėjo piktų kėslų kaimynų atžvilgiu, užkimšdamas kanalizaciją. Ne tik dėl to, kad žmogus gali paprasčiausiai pasakyti, kad tiesiog užsimiršo, kur pilti buitines atliekas – dar ir dėl to, kad jei jis ryžtųsi užkimšti kanalizaciją, pats gali nukentėti ne ką mažiau.
Per visą savo darbo patirtį teko išgirsti nemažai skundų, kad kaimynai užkimšo kanalizaciją, paliko atsuktą čiaupą vonioje ar nemoka vamzdžių keisti, dėl to ir užliejo jų butą.
Tačiau mes registruojame visas nelaimes daugiabučiuose, visus užliejimus, todėl arba pagrindžiame tokius kaimynams mestus kaltinimus, arba paneigiame. Įrodyti tyčinius užliejimus labai sunku“, - sako „Mano būstas“ avarinės tarnybos vadovas.
Avarinės tarnybos specialistas pataria: jei jūsų butą užliejo tyčia, apie tai informuoti namą administruojančią įmonę, užfiksuoti nelaimės padarinius ir kreiptis į draudimo bendrovę dėl nuostolių atlyginimo.
Butą gali išgelbėti geri santykiai su kaimynais
Kaip teigia G.Rabikis, apsaugoti savo butą nuo užliejimų įmanoma – užtenka vos kelių paprastų veiksmų: „Jei susiruošiate kur nors išvažiuoti ilgiau nei dienai ar dar ilgesniam laikui atostogauti, užsukite buto vandentiekio sklendes. Taip pat reikėtų susirūpinti, jei jūsų vandens padavimo į prietaisus žarnelės yra gofruotos – jas reikėtų pakeisti į chromuotas metalines žarneles, kurios yra kur kas tvirtesnės“.
Pasak avarinės tarnybos specialisto, jokiu būdu negalima pilti buitinių atliekų į kanalizacijos vamzdžius. Kavos ar arbatos tirščius išpylus, nieko blogo nenutiks, tačiau bet kokias didesnes atliekas būtina mesti į atliekų konteinerius.
Vienas svarbiausių faktorių, galinčių apsaugoti butą nuo užliejimų – geri santykiai su kaimynais.
„Saugant savo butą, reikėtų nepamiršti ir kaimynų. Jei jūsų vamzdžiai – nauji ir tvirti, dar nereiškia, kad esate visiškai saugūs nuo užliejimų. Paraginkite savo kaimynus, kad ir jie pasirūpintų savo vandentiekio bei kanalizacijos būkle, kol to neprivertė padaryti avarija“, - sako G.Rabikis.
Jei su savo kaimynais dar nesate pažįstami, ar pažįstate juos menkai, laikas su jais susipažinti. Ne tik dėl to, kad kurią nors dieną jums gali prireikti puodelio miltų kepamam pyragui, bet ir dėl to, kad jei jūsų butą užlietų kaimynai, būtų kur kas paprasčiau susitarti dėl nuostolių atlyginimo ar bent jau perspėti telefonu, kad pas juos įvyko nelaimė ir lai paskuba namo. Tad jau šiandien apsikeiskite telefono numeriais bent su keliais kaimynais.
