Pradedant didesnio objekto statybą, tokį vaizdą Lietuvoje įprasta matyti.
Kai prieš keletą metų, kai kapsulė su laišku iškilmingai buvo laidojama pradedamo statyti Palangos oro uosto terminalo pamatuose, garsiai išsprūdo mintis: "juk tą kapsulę atras tik tuomet, kai kažkada oro uostas bus nušluotas nuo žemės paviršiaus".
Su tai išgirdusiu tuomečiu susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi išsivystė diskusija, kad objekto dar nepastačius, jo pamatuose laidojama kapsulė simbolizuoja būsimo statinio išnykimą.
Primityvus pranešimo būdas
Ar yra prasmė leisti kapsules į statomų objektų pamatus ir tokiu būdu neva siųsti pranešimus ateitiems kartoms, abejoja ir kai kurių statybinių kompanijų vadovai.
"Tai yra suaugusių žmonių vaikiški žaidimai. Vaikai ką nors pakasa ir tai būna jų slėptuvė", - šypsosi bendrovės "Palangos statyba" valdybos pirmininkas Rimantas Jasiukėnas.
Jo manymu, tokia mada paskelbti apie statybos pradžia, kaip ir mergvakariai ar Helovynas, yra atėję iš vakarų, nes sovietmečiu statybose dirbęs palangiškis apie tokį paprotį nėra girdėjęs.
"Jei tai būdas pranešti ateities kartoms apie išnykusio pastato statytojus, tai jį būtų galima palyginti su laiško siuntimu įmetus butelį į jūrą ir elektroniniu laišku", - juokiasi R.Jasiukėnas.
Taip švaistomi pinigai
Anot verslininko, tokia įsigalinti tradicija yra papildomi ir niekam nereikalingi kaštai.
Statant milijoninės vertės objektą kapsulės laidojimas yra smulkmena tik iš pirmo žvilgsnio.
Pagaminti kapsulę iš nerūdijančio plieno kainuoja keli šimtai litų. Kažkas pamatuose turi specialiai išbetonuoti angą kapsulės įleidimui.
Sukviečiami garbingi svečiai - savivaldybių, ministerijų atstovai, kurie atvažiuoja tarnybiniais automobiliais. Deginamas valdiškas kuras, pramogai gaištama darbo diena.
O kur dar svečių vaišės, kurios viena šampano taure neapsieina.
R.Jasiukėno manymu, iškilminga kapsulės įleidimo ceremonija iš tiesų kainuoja keletą tūkstančių litų.
"Tokia tradicija dažniausiai gyvuoja statant valstybinius pastatus. Privataus namo statytojas tokių nesąmonių nedaro.
Tai gryniausias pinigų švaistymas. Lietuvoje kasmet pradedama statyti šimtai naujų objektų, kapsulių pavidalu į pamatus sukišama šimtai tūkstančių litų.
Mokant mokesčius valstybei skaičiuoji kiekvieną šimtą litų, o čia tūkstančiai lengva ranka -- į žemę", -- neslėpė pasipiktinimo R.Jasiukėnas.
Kapsulė su laišku buvo iškasta
Neseniai kuriozas įvyko su Palangoje įkasta kapsule, kuri ženklino Vasaros koncertų estrados rekonstrukcijos pradžią.
Į statybos pradžios ceremoniją atskubėjęs šalies premjeras A.Butkevičius, kurorto vadovai, statybos rangovo Vilniaus bendrovės "Conresta" atstovai pernai gruodį prie įėjimo į senąjį pastatą iškilmingai įbetonavo kapsulę su laišku ateities kartoms.
Tačiau po keletos mėnesių šitoje vietoje statybininkai jau buvo išrausę keletos metrų gylio duobę būsimos naujos koncertų salės pamatams.
Kur tuomet dingo įbetonuota kapsulė? Palangoje pasigirdo spėliojimų, kad kartu su gruntu bei nugriauto senojo pastato liekanomis buvo išvežta ir pradanginta ir šalies premjero A.Butkevičiaus įbetonuota kapsulė.
Tačiau paaiškėjo, kad istorinė kapsulė niekur nepradingo. Prie estrados įėjimo buvusio gėlyno vietoje įkastas laiškas ateities kartoms netrukus buvo iškrapštytas laukan.
"Ši kapsulė dabar yra mano kabinete. Pastačius naują koncertų salę ji bus visiems demonstruojama už stiklo vestibiulyje specialiai įrengtoje nišoje", - pažadėjo Vasaros estradą statančios Vilniaus bendrovės "Conresta" direktoriaus pavaduotojas komercijai Ernestas Šeženis.
Skubėjo neprasidėjus statybai
Dažniausiai statybos pradžią skelbiančios tokios kapsulės į pamatus betonuojamos jau pradėjus pamatų klojimo darbus.
Palangoje įprastas kapsulės įkasimo scenarijus buvo sujauktas todėl, kad siekiant paskubinti pažadėtą objekto finansavimą, apie planuojamą Vasaros estrados rekonstrukciją paskelbti buvo skubama dar net nepradėjus ardyti senojo pastato.
E.Šeženis sakė iš anksto žinojęs, kad laiškas betonuojamas laikinai.
Dabar kapsulę paslapčia įkišti į pilamus pamatus nebėra kaip, todėl nuspręsta ją demonstruoti viešai naujuose koncertų rūmuose. Tačiau tokios kapsulės istorinė vertė ateities kartoms yra abejotina.
Geriau atminimo lenta
Apie dešimt metų Klaipėdos meru buvęs Rimantas Taraškevičius į pamatus yra įleidęs kelias dešimtis kapsulių.
"Aš į tokias ceremonijas esu kviečiamas, kaip miesto vadovas. Kapsulės įleidimas į pamatus dažniausiai yra rangovų iniciatyva.
Net ir savivaldybės užsakymu Klaipėdoje pradėjus statyti krepšinio areną, kapsulės įleidimu rūpinosi statybininkai", -- pasakojo buvęs uostamiesčio vadovas.
Nuo 1972 metų statybose dirbęs ir statybinėms organizacijoms vadovavęs R.Taraškevičius teigia, kad sovietmečiu tokios praktikos nebuvo. Pompastiškai būdavo pažymimas tik statybos pabaiga.
Anot jo, tokiu būdu ateities kartoms palikti pranešimą nėra prasmės.
"Geriau jau ant pastato sienos pritvirtinti atminimo lentą, su statybos data, rangovų pavadinimu, objekto kaina, architektų pavardėmis. Tai būtų ir tinkamas statybininkų pagerbimas, ir prasminga informacija visiems, kas praeis pro šį pastatą", -- siūlė R.Taraškevičius.
Startas pažymimas ir kitaip
Jo manymu, yra ir daugiau būdų, kaip prasmingai užfiksuoti statybos pražią.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje pradedant šiaurinio išvažiavimo statybos darbus, buvo perkirpta statybininkų signalinė juosta pro kurią išvažiavo pirmasis buldozeris.
Buvęs didelės pajūrio statybinės kompanijos "Hidrostatyba" generalinis direktorius Pranas Šidiškis prisiminė, kaip prieš septynerius metus Klaipėdoje pradedant Draugystės geležinkelio stoties rekonstrukciją, į trumpo geležinkelio fragmento pabėgius garbingi svečiai įkalė po vinį.
"Tas geležinkelio fragmentas dabar saugomas stotyje, kaip atminimas", -- sakė P.Šidiškis.
Jis prisiminė, kad į pamatus laiškai kapsulėse buvo kišami ir sovietmečiu, o ši tradicija išlikusi iki šių dienų: "Surašome laišką, kuriame papasakojama apie šį objektą, kas jį statė, kiek kainavo. Pasirašome".
Kapsulės iš nerūdyjančio plieno buvo gaminamos "Hidrostatybos" tekinimo ceche. P.Šidiškis neskaičiavo jos vertės, tačiau mano, kad darbo ir medžiagų sąnaudos siektų apie 200 litus.
O kokiu būdu pamatuose įbetonuota kapsulė būtų atrasta?
"Gal uosto krovos kompanijos KLASCO terminale smulkinant betono laužą, likusį iš nugriauto objekto", - pusiau juokais pusiau rimtai svarstė P.Šidiškis.
Įsiamžindavo visais laikais
"Hidrostatybos" vadovas mano, kad tokiu būdu palikti laiškus ateities kartoms yra sena tradicija.
Jis pasakojo, kad prieš 40 metų Klaipėdoje klojant dujotiekio trasą darbininkai buvo radę iš medžio pagamintą tūtą, kurioje buvo kažkoks popierius.
"Tačiau medinė kapsulė jau buvo pažeista, popierius - pratrūnyjęs ir laiško įskaityti buvo neįmanoma. Todėl liko neaišku, kokio pastato statytojai buvo palikę šį pranešimą", - sakė P.Šidiškis.
Mažosios Lietuvos istoriją tyrinėjantis klaipėdietis Kęstutis Demereckas sakė, kad senovėje visi statytojai įsiamžindavo ant balkio ar sienų plytose iškirsdami savo inicialus ir datą.
Tačiau tai buvo daroma, kad žmonės šiuos ženklus pamatytų. Kad tokie pranešimai būtų paslepiami taip, kad nežinia kada ir kas juos surastų, K.Demereckas nebuvo girdėjęs.
Kapsulė išlieka per amžius
Tačiau kaspulių įleidimo į pamatus tradiciją gyrė ir svarbius šalies objektus statančio Panevėžio statybos tresto buvęs valdybos pirmininkas Remigijus Juodviršis.
"Jūrininkai turi tradiciją į laivo bortą sudaužyti šampano butelį. Statybininkai ant stogo gegnių iškelia vainiką.
Lygiai taip pat ir kapsulės įleidimas į pamatus yra simbolinis aktas, lyg laiminantis būsimą statybą. Taip kažkokia istorija išlieka", - sakė R.Juodviršis.
Daugiau būsto temų - mūsų "Facebook" paskyroje!
