Rašytoja turėjo ne vieną būstą: be namo užmiestyje, jai priklausė butai Londone ir aplink jį.
47-48 Campdeno gatvė retai kada minima, kai kalbama apie A.Christie namus, nors čia rašytoja su savo naujuoju vyru archeologu Maxu Mallowanu gyveno keletą metų – 1930-1934-aisiais.
Čia gimė ne tik jau minėtoji „Žmogžudystė Rytų eksprese“, bet ir „Pavojus Endhauze“, „Lordo Edžvero mirtis“, „Žmogžudystė klebonijoje“, „Sitafordo mįslė“ bei „Kodėl nepaklausė Evans?“.
Šiame name A.Christie tarsi pradėjo naują gyvenimą. Jos pirmasis vyras 1926 m. rašytoją paliko dėl kitos moters. Po nemalonių išgyvenimų kūrėja kuriam laikui dingo iš akiračio. Per tą laiką, 1928-aisiais, ji išmėgino „Rytų ekspresą“, o Irake sutiko M.Mallowaną, kur jis kasinėjo Ūro miestą.
Tuomet jiedu apsistojo tylioje Campdeno gatvėje.
Dėl susisiekimo šiame būste buvo patogu gyventi M.Mallowanui, kuris tuo metu dirbo Britų muziejuje. Tačiau pati A.Christie šių namų nepamėgo. Galbūt tai lėmė faktas, jog pora palyginti retai čia būdavo, nes daug keliavo. O galbūt dėlto, kad rašytoja neturėjo atskiro kabineto, kuriame galėtų kurti.
Kaip bebūtų, 1934-aisiais pora persikėlė kitur, namą Campdeno gatvėje išnuomojo, o po kelerių metų – pardavė.
Dabar kadaise A.Christie priklausęs būstas vėl nuomojamas tiems, kurie už savaitę gali mokėti 1550 svarų (6745 litus).
Parengta pagal telegraph.co.uk.
