Į banko „Snoras“ istoriją netrukus bus įrašytas dar vienas turto švaistymo pavyzdys.
Banko, kuriam bankroto byla buvo iškelta dar 2011-ųjų gruodį, turtas parduodamas tiktai dabar. Bet tai turtas, kuris nėra saugiai padėtas kambaryje ir pirkėjo gali laukti metų metus.
Kitą savaitę prasidėsiančiame banko turto pardavimo etape bus parduodama daugiau nei 250 nekilnojamojo turto objektų. Tai – butai, namai, įvairios paskirties pastatai, kuriems laikas – kaip žudikas. Ypač kai tie statiniai neprižiūrimi.
Rado vieną paaiškinimą
„Snoras“ šalyje buvo penktasis komercinis bankas pagal turtą. Jo bankroto administratorius Gintaras Adomonis tikino, kad rugpjūčio 6 dieną prasidedančiose varžytynėse pirkėjai ras iš tiesų vertingų nekilnojamojo turto objektų, kurių patrauklumą dar padidino persvarstytos kainos.
Kodėl taip ilgai buvo delsiama parduoti šį turtą, jeigu jis yra patrauklus?
Gal teisus „Lietuvos rytą“ konsultavęs teisininkas, kurio manymu, yra tik vienas paaiškinimas: keletą metų neprižiūrimi pastatai gerokai atpigo ir juos bus galima nupirkti pusvelčiui.
Lemtingi pirmieji metai
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis aiškino, kad labiausiai pirmaisiais metais nuvertėja anksčiau patraukliai atrodęs, tačiau be priežiūros paliktas nekilnojamasis turtas. Jo kaina gali sumažėti 10–20 procentų.
„Neprižiūrimas nekilnojamasis turtas jau per metus gali tapti nepatrauklus.
Vėlesniais metais jis pereina į kitokio turto kategoriją, ir didelio kainos kritimo nebebūna“, – kalbėjo S.Vagonis.
Taip ir liko pažadais
Tad kodėl buvo delsiama parduoti dūlantį „Snoro“ turtą?
Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė, prieš porą metų atsakydama į šį klausimą, aiškino, kad, norint parduoti brangesnį pastatą ar butą, būtina atlikti turto vertinimą. Tokie procesai esą užtrunka.
Tuo metu buvo parduodamas banko turtas, kurio vertė neviršijo milijono litų (apie 290 tūkst. eurų).
A.Mažintienė tikino, jog brangesnis „Snoro“ nekilnojamojo turtas bus parduodamas antroje 2013 metų pusėje.
Tačiau pažadai liko pažadais. Kai kurių vertingesnių pastatų pardavimas pajudėjo tiktai 2015 metams persiritus į antrąją pusę, o kiti statiniai vis dar laukia aukcionų.
Pavirto vaiduokliais
1,5 mln. eurų už 95 arų sklypą ir buvusią „Žalgirio“ sporto bazę Vilniuje, Žolyno gatvėje.
Šis objektas bus parduodamas kitą savaitę vyksiančiose varžytynėse.
Kadaise „Žalgirio“ klubo bazė atiteko Maskvoje už sukčiavimą kalėjusiam verslininkui Vadimui Kastujevui. Šį objektą „Snoras“ perėmė už skolas.
Nugyventą objektą dar buvo galima prikelti, tačiau juo keletą metų niekas nesirūpino. Čia apsigyveno benamiai.
Tad dabar pastatus belieka nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Tokia pat ateitis laukia ir statinių sostinės Žirmūnų gatvėje. Čia prie Neries upės iš varžytynių už 1,5 mln. eurų pradinę kainą bus parduodami keli „Snorui“ priklausę ir vaiduokliais virtę statiniai.
Investuos į atnaujinimą
Neseniai Rygoje buvo parduotas „Snorui“ priklausiusio „Latvijas Krajbanka“ centrinės būstinės 10,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų pastatas.
Jį už 10,5 mln. eurų įsigijo kompanijos „Latvijas Novitates Komplekss“ antrinė įmonė „JD 15“.
Naujieji šeimininkai neslėpė, jog teks investuoti didžiulę sumą pinigų, kad pastatas atitiktų A klasės biurams keliamus reikalavimus.
Tai daug ką nustebino – juk pastatas iškilo 2006 metais.
Nors statinys nesenas, jam, kaip ir kitam „Snoro“ turtui, trūko priežiūros.
Elgėsi kaip bolševikai
Niekas nepasirūpino ir „Snoro“ buvusio valdybos pirmininko Raimondo Baranausko ir jo žmonos Sigitos namu sostinės Algirdo gatvėje.
Vyriausybei nacionalizavus banką buvo areštuotas ir R.Baranausko namas. Ir ne po vieną, o po penkis kartus.
Turtą areštavo Vilniaus apygardos prokuratūra, teismas, keli antstoliai.
2011 metų pradžioje šio namo rekonstrukciją pradėjęs R.Baranauskas spėjo pakelti stogą, bet jo neuždengė. Toks pastatas riogso iki šiol, niekas ketverius metus nesirūpina jo užkonservuoti. Nesunku nuspėti, kokia yra sienų, perdangų būklė.
Būtų galima pirštais badyti į Londone gyvenusį R.Baranauską, kad jis nepasirūpina areštuotu namu ir sklypu, tačiau kaip jis pasirūpins, jeigu visos jo sąskaitos areštuotos?
Be to, jeigu net R.Baranauskas bus grąžintas į Lietuvą, jis nebegali tikėtis, kad kada nors vėl bus namo Algirdo gatvėje šeimininkas.
Vadinasi, liko tiktai viena išeitis – parduoti nekilnojamąjį turtą iš varžytynių ir lėšas panaudoti banko skoloms grąžinti. Bet kokia bus namo vertė, jeigu jį areštavusi valdžia nė nemano pasirūpinti turtu?
„Dabar suprantu, kas buvo sovietinė nacionalizacija, kai bolševikai atėmė turtą, o paskui nežinojo, kaip su juo elgtis.
Jeigu būtų svarbu atimti ir pasidalyti, dar būtų galima pateisinti veiksmus. Bet pas mus svarbu tiktai atimti. Ir visiems parodyti – štai, atėmiau“, – palygino advokatė Aušra Ižičkienė.
Utena pagaliau džiaugiasi
„Ačiū Dievui, nebeliko to galvos skausmo“, – atsiduso Utenos rajono vyriausiasis architektas Evaldas Rimas, paklaustas apie „Snoro“ bankui priklausantį pastatą.
Nebaigtas statyti neprižiūrimas pastatas keletą metų darkė Utenos centrą. Specialistai baiminosi – dar viena ar dvi žiemos, ir sienos pradės skilinėti, nes jos – iš stiklo ir aliuminio konstrukcijų.
Pro nesandarias stiklo blokų sandūras pastate kaupėsi drėgmė. Grėsmę praeiviams kėlė ir statybvietę juosianti tvora, kuri per audras ne kartą buvo išvirtusi.
E.Rimas džiaugėsi, kad „Snoro“ turtą Utenoje pagaliau pavyko parduoti. Pastatas bus pritaikytas biurams.
Laukia per 300 pastatų
Kaip nurodoma „Snoro“ bankroto administratoriaus ataskaitoje, iki praėjusių metų pabaigos buvo neparduoti 309 šiam bankui Lietuvoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai. Tai ir iš skolininkų perimti, ir banko istoriškai turėti pastatai.
Užsienyje buvo likę 5 neparduoti objektai. „Snorui“ vis dar priklauso komercinės paskirties statinių grupė Maskvoje ir Maskvos srityje, Naro Fominsko rajone, esantis motelis.
Estijoje likęs administracinis pastatas Tartu gatvėje, Taline, ir dvaras su žemės ūkio paskirties sklypais Imastu kaime, Tapos valsčiuje.
Beje, bankroto administratorius jau sumažino dvaro ir aplinkinių žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo kainą.
Estijoje taip pat neparduotas „Snoro“ antrinei įmonei priklausantis administracinis pastatas Meistrio gatvėje, Taline.
Tačiau „Snorui“ praėjusiais metais vis dar priklausė 65 nekilnojamojo turto objektai, kurių turto vertinimas netgi nebuvo parengtas.
Jie bus parduodami tik atlikus šią procedūrą.
Bankroto administratorius pažymėjo, kad 2015-aisiais bus siekiama persvarstyti turto pardavimo užsienyje strategiją siekiant paspartinti pardavimo procesą.
Pavyzdžiui, ketinama įvertinti, ar tikslinga tokį turtą grupuoti arba skaidyti taip didinant jo patrauklumą.
Vilą nesėkmingai buvo mėginama parduoti naudojantis ankstesnio bankroto administratoriaus pasitelktų nekilnojamojo turto brokerių paslaugomis.
G.Adomonis pripažino, kad vilos būklė nėra pati geriausia, statiniui reikia renovacijos.
Jos stogas kiauras, sudūlėjusios konstrukcijos.
Bet dėl finansinės banko situacijos remontas ar kitos investicijos į ją nebuvo ir turbūt nebus atliekamos. Todėl ir šis objektas kažkam greičiausiai atiteks pusvelčiui.
O vienas garsiausių užsienyje esančių „Snoro“ objektų – pastatas Prancūzijos Nicos kurorte. Jo plotas – 572 kvadratiniai metrai, vertinamas 5 mln. eurų. Bet ir jo stogas kiauras...
Objektai išsibarstę po visą Lietuvą
Bankroto administratoriaus komanda netrukus prasidėsiančiame „Snoro“ turto pardavimo etape tikisi parduoti prabangų butą Vilniaus senamiestyje. Už 104 kvadratinių metrų ploto butą ir automobilio stovėjimo vietą Gaono gatvėje bus prašoma 332 870 eurų.
„Snoras“ taip pat parduoda butus Vilniuje, Druskininkuose, Klaipėdoje, Šiauliuose.
Tarp komercinių nekilnojamojo turto objektų pirkėjai ras banko veiklai naudotus Alytaus, Kauno, Tauragės, Šiaulių, Mažeikių filialų pastatus.
Taip pat Vilniuje bus parduodamas žemės sklypas greta Pilaitės prospekto ir vakarinio aplinkkelio, viešbutis Vingrių gatvėje. Pirkėjo lauks medienos perdirbimo įmonė Kelmės rajone, kavinė Palangos J.Basanavičiaus gatvėje, kiti nekilnojamojo turto objektai.
„Snoro“ banko veikla Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011-ųjų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla buvo iškelta tų pačių metų gruodžio 7 dieną.
Administratorių algos buvo įspūdingos
Nė vieno iš buvusių banko „Snoras“ vadovų atlyginimas toli gražu neprilygo laikinojo banko administratoriaus Simono Freakley uždarbiui. Jis per mėnesį gaudavo 140 tūkst. eurų.
Kito administratoriaus brito Neilo Cooperio alga buvo kuklesnė, bet irgi įspūdinga – 29 tūkst. eurų.
Algą N.Cooperiui patvirtino „Snoro“ kreditorių komitetas, kuriame daugumą sudaro valstybinių institucijų atstovai.
2012 metais banko „Snoras“ kreditorių komitetas patvirtino bankroto administratoriaus N.Cooperio pateiktą ataskaitą, kurioje nurodoma, kad jis per 5 mėnesius patyrė 9,7 mln. eurų konsultavimo išlaidų.
