Bet baisiausia tarakonai. Jų 61 metų S.Stepanovas priveisė tiek, kad užtenka ne tik visam namo aukštui. Vabzdžiai ropoja į kitus aukštus, kaimynai juos atneša „dovanų“ eidami į svečius.
Tarakonų tiek daug, kad jie iš V.Putino gerbėjo būsto turbūt ropoja ir į šalia esantį Policijos departamentą. Tik ten šiems gyvūnams prastesnis gyvenimas nei S.Stepanovo irštvoje.
Iš pyrago išlindo ūsuotas gyvis
„Jėzau, štai vienas, o štai kitas“, – mušdama sienomis ropojančius gyvius bėdojo S.Stepanovo kaimynė Regina Daujotaitė. Gindamasi nuo kaimyno įnamių, ji kas vakarą užklijuoja durų spynos rakto skylutę. Aplink duris, moters žodžiais, tirštai pripilta chemikalų, bet tai mažai gelbėja.
Kalbantis koridoriuje vienas tarakonas mojuodamas ūsais šmurkšteli į kito kaimyno butą pro durų plyšį. O S.Stepanovo kambaryje tuo metu vyksta tarakonų puota, mat šeimininkas palikęs maisto, turbūt surinkto iš atliekų konteinerių.
Viena kaimynė džiaugėsi namuose išnaikinusi tarakonus. Ruošdamasi į svečius pasipuošė, parduotuvėje nupirko pyrago. Nuėjusi ji raudo iš gėdos, kai padėjus ant stalo pyragą iš jo pasisveikinti išlindo tarakonas.
S.Stepanovas retai pasirodo savo landynėje. Durys praviros, spyna išlaužta – šeimininkas neseniai pametė raktus. Kviesti durų atrakinimo tarnybos specialistus jam per brangu.
Kaimynai kasmet bent po kartą kviečia kenkėjų naikinimo tarnybą, bet kas iš to? Jie nelabai žinojo, kas dedasi už S.Stepanovo buto durų, nes šeimininkas nieko neįsileisdavo į vidų. Tik dabar, kai duris išlaužė, pažvelgę pro durų plyšį kaimynai apstulbo.
Kad bent kiek išvėdintų smarvę, daugiabučio gyventojai nei dieną, nei naktį neužveria koridoriaus langų, lauko durų. Jie guodžiasi bent tuo, kad S.Stepanovo landynėje nesiveisia pelės ir žiurkės. Ten – tik tarakonų karalija.
Atsisakė lietuviškos elektros
Nors S.Stepanovas yra Rusijos prezidento gerbėjas, savo politinių pažiūrų kaimynams neperša. Jie džiaugiasi bent tuo. Apskritai jis tylus žmogus. Garsiai jis namuose šaukdavo tik anksčiau, kai bute dar buvo elektra ir šeimininkas žiūrėdavo televizorių. Labiausiai jis mėgdavo futbolą.
Dabar S.Stepanovo landynėje elektros nėra, o šeimininkas už ją prasiskolinęs beveik 90 eurų. Kai skola ėmė augti, S.Stepanovas pats nutarė nesinaudoti patogumais. LESTO darbuotojai laidus nukirpo ne dėl skolos. Šeimininkas, nenorėdamas naudotis lietuviška elektros energija, trejus metus savo būste nedegino šviesos.
S.Stepanovas nieko neima ir iš pašto dėžutės, kuri prikimšta laiškų. Tik socialinės pašalpos reikalauja iš savivaldybės ir ją gauna.
Tiesa, skolingas ne tik S.Stepanovas. Skolingi liko ir jam darbdaviai, kai bankrutavo saugos tarnyba „Trikampis žiedas“, kurioje vyriškis dirbo.
Pagalbos Lietuvoje nesulauksi
Kreipėsi kaimynai dėl S.Stepanovo kur galėjo, bet visur sulaukdavo atsakymo – butas privatus ir padėti niekuo negalime.
Prieš kelias dienas dukterėčiai į Saltoniškių gatvę padėjusi persikraustyti Liudvika Kazlauskaitė pasibaisėjo, kur teks gyventi giminaitei.
„Sklinda blogas kvapas. Labai blogas: šlapimo, užsistovėjusių, prarūgusių šiukšlių ir dar blogesnis, primenantis gendančią mėsą ar kitokią biologinę substanciją. Iškvietėme policiją, kad patikrintų, ar nėra atsitikusios nelaimės tame bute, atvykę pareigūnai bandė patekti į butą, tai pavyko nesunkiai, nes durys buto neužrakintos, išorinėse duryse žioji skylė, o vidinės nerakintos ir popieriuku prispaustos, kad neatsidarytų. Pareigūnų teigimu, bute neįmanoma gyventi, kvapas, netvarka, voratinkliai kaip paklodės, tarakonai šmirinėja, šiukšlės ir panašiai.
Bandant pravėdinti koridorių nuo blogo kvapo, padaromas skersvėjis, bet jis dar labiau atlapoja tas nerakinamas buto duris ir tada būna dar blogiau“, – po kraustynių dalijosi įspūdžiais L.Kazlauskaitė.
Moteris surašė skundą savivaldybei, nurodė, kad kyla pavojus kaimynams ne tik dėl taršos. Yra ir gaisro pavojus. Pirma vilnietė buvo užsukusi į seniūniją, bet ir ten nieko gero nesužinojo.
„Turėdamas tokį kaimyną Lietuvoje pagalbos nesulauksi“, – atsiduso L.Kazlauskaitė.
