Tvoros akių nebado. Tokia nuostata vadovaujasi tikrintojų armija, be gailesčio baudžianti už smulkiausius pažeidimus. O tvora Vilniuje galima apjuosti kad ir Gedimino kalną – ji niekam neužkliūva.
Sunkiai protu suvokiama: kai kurios baisios tvoros pačiame miesto centre riogso dešimtmečiais, bet už tai jų šeimininkai sulaukė nebent pagrūmojimo.
Pavertė viešuoju tualetu
Šalia – Lukiškių aikštė, kurioje plevėsuoja vėliava, matyti Šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokštai.
O prie pat, greta Gedimino prospekto ir Dainavos gatvės sankryžos, – skelbimais apkabinėta ir kvailais šūkiais aprašinėta lentų tvora, kuri čia stūkso nuo neatmenamų laikų.
Tik informacinė lentelė išduoda, kad šis siaubūnas čia – ne mažiau kaip šešeri metai.
Toje lentelėje surašyta, kad dar 2010 metais buvo parengtas teritorijos detalusis planas. Prie Dainavos gatvės buvo numatyta bendra teritorija, turėjo iškilti komercinės paskirties pastatai.
5 tūkst. kvadratinių metrų ploto sklype planuota statyti iki 6 aukštų pastatą. Kodėl jis neiškilo, niekas nežino.
Dar baisiau už tvoros. Buvusio skvero plytelės išvartytos, pilna tuščių butelių ir išmatų. Ši tvora aptverta vieta pačiame miesto centre paversta viešuoju tualetu.
Kernavės tilto nepastatė
Maždaug prieš penkiolika metų savivaldybėje buvo entuziastingai kuriamas skambiu Miesto vartų vardu pavadintas projektas, numatantis per Nerį nutiesti naują Kernavės tiltą.
Projekte, kuriame buvo daug prirašyta apie naujo miesto centro kūrimą dešiniajame upės krante, užsiminta ir apie teritorijas kitoje Neries pusėje.
Mat pastačius Kernavės tiltą ketinta sutvarkyti ir išplatinti link jo vedančias gatves.
Užsimota plačiai – buvo numatyta pertvarkyti net 48 hektarų teritoriją nuo Pamėnkalnio iki Ozo gatvių. Pertvarka turėjo paliesti ir sklypą prie Gedimino prospekto, Dainavos gatvės sankryžos.
Tačiau projektas liko tik popieriuje – tiltas taip ir nebuvo pastatytas.
Savivaldybei miesto centre riogsantis griozdas visiškai nerūpi.
Paklausta apie jį, Inžinerinių tinklų poskyrio vedėja Viktorija Kaušylienė kažkodėl ėmė aiškinti apie tvorą prie Gedimino prospekto ir A.Vienuolio gatvės sankirtos.
Ten vyksta Žemės ūkio ministerijos pastato rekonstrukcija. Tvorai 6 metrai nuo statinio yra išduotas dokumentas.
V.Kaušylienė net nežino, kad bėda yra kitoje vietoje, – Dainavos gatvę ji supainiojo su buvusiu „Dainavos“ restoranu, kuris veikė A.Vienuolio gatvėje, kur dabar vyksta pastato rekonstrukcija.
Peštynės dar nepasibaigė
Dar viena bjaurios išvaizdos tvora – Labdarių gatvėje.
Ji slepia įėjimą į pastatą, dėl kurio teismų maratonai trunka jau daugiau kaip dešimt metų.
Tai – Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijai kadaise perduotas namas. Draugija pastatą suremontavo, bet tada prasidėjo tampymasis po teismus.
Prieš penkerius metus Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi pripažino šį objektą draugijos nuosavybe.
Tačiau kitais metais Vyriausybė perdavė namą Valstybės turto fondui.
Dar buvo atsiradusi JAV pilietė Mira Kowarski-Rothenberg, pretendavusi ne tik į šį pastatą, bet ir į sklypą prie Gedimino kalno bei namą prie Žaliojo tilto.
M.Kowarski-Rothenberg tikino, kad jos motina buvo Vilniaus žydų geto kalinė, tačiau pavyko išsiaiškinti, jog tai netiesa. O minėtai draugijai pastatas perduotas dėl to, kad iš šio namo 1919 metais ginti tėvynės išėjo 100 pirmų savanorių.
Kol vyksta peštynės dėl pastato, vietoj tvoros įrengti vartų niekas neskuba. O kam, jeigu dar nežinia, kas taps šio statinio šeimininku.
Paklausti, kodėl nenugriaunama ši baisi tvora, savivaldybės atstovai atsakė, kad jie neįgalioti to aiškinti. Tai esą turėtų padaryti Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas.
Tačiau šis kratėsi atsakomybės: sklypą Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių – draugijai Labdarių gatvėje išnuomojo Nacionalinė žemės tarnyba, ji sudarė sutartį. Draugija valdo sklypą patikėjimo teise. Tad esą kas išnuomojo sklypą, tas privalo ir tvora rūpintis.
Viena bendrovė bankrutavo
Dėl tvoros M.K.Čiurlionio gatvėje vietos gyventojai ne kartą kėlė triukšmą, tačiau laimėjo nedaug. Tvora apjuosusi ne tik sklypą, kuriame stovi medinis namas, bet ir šaligatvį.
Bendrovė „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“ dar 2007-aisiais privatizavo sklypą, kuriame stovėjo medinukas, ir pradėjo daugiaaukščio statybas.
Leidimas aptverti statybvietę galiojo iki 2009 metų pabaigos. Tiesa, jau tada pastebėta, kad statytojai aptvėrė ne tik savo sklypą, bet ir apie 7 arus valstybinės žemės.
Vėliau minėtos bankrutuojančios bendrovės teises perėmė įmonė „YIT Kausta“, tačiau tvora riogsojo ir pasibaigus leidimo galiojimui dar maždaug šešerius metus.
Žemės niekas neužgrobė?
Dėl apgriuvusios, pavojų keliančios tvoros savivaldybė didelės problemos nematė.
Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė aiškino: statybos užtruko dėl užsitęsusių bankroto procedūrų.
Jos nuomone, valstybinė žemė apskritai nebuvo užgrobta – buvo ketinama statybos bendrovei išduoti naują leidimą.
Dabar tvora M.K.Čiurlionio gatvėje tvarkingesnė. Tačiau ne tik savivaldybės, bet ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovai skėsčiojo rankomis – esą nieko dėl be leidimo suręstos tvoros ir valstybinės žemės užgrobimo padaryti negalima.
„Statybos leidimas galioja neribotą laiką. Statyba nėra baigta, atviros konstrukcijos ir aukšta, atvira armatūra turėtų būti aptvertos.
Jeigu ne, statybvietė keltų pavojų žmonių saugumui“, – aiškino VTPSI atstovė Vida Aliukonienė.
Prezidentus stebins dar ilgai
Prie Prezidentūros, Krašto apsaugos ministerijos, kuriose lankosi aukščiausi valdžios atstovai, akį rėžia dar viena tvora, kuri tiktų nebent kokiam Baltarusijos kaimui.
Ji juosia sklypą prie Totorių ir Liejyklos gatvių sankryžos. Jame įrengta automobilių aikštelė. Dabar tvora pagražėjusi, o anksčiau ji buvo negrabiai sukalta iš lentų, apgriuvusi.
Nei šios, nei ankstesnės tvoros savivaldybė nė nemėgino judinti. Anot jos atstovų, norint tverti sklypo ribose leidimų nereikia. Tad ši tvora prezidentus ir ministrus stebins dar ne vienus metus.
Nesugebėjo rasti žmogaus
Reformatų skvere Pylimo gatvėje sugriautas buvęs gėlių paviljonas riogso jau antrą dešimtmetį. Jį juosė įvairiausios tvoros.
Dabar griuvėsiai aptverti tik vieline kiaurai permatoma statybininkų tvora. Nors ji apgriuvusi, patekti į pavojų keliantį objektą galima nesunkiai, savivaldybės atstovai patikino, kad už tai pastato savininko nėkart nenubaudė.
Kodėl sustojo statybos? Pasak vietos gyventojų, priežastis – duobė šalia statinio. Ją kasant rasta žmonių kaulų.
Mat toje vietoje buvo reformatų kapinės.
Savivaldybės paaiškinimas kelia nuostabą. Nors skundų dėl netvarkos Reformatų skvere gauta dar prieš penkerius metus, valdininkai nustatė sklypo nuomininką, bet jo surasti nesugebėjo.
Negana to, prie apgriauto pastato neseniai išdygo dar viena tvora.
Pasirodo, savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas bendrovei „Šeimos gydytojas“ išdavė leidimą atlikti pastato Pylimo gatvėje remonto darbus.
Tvorai išduoto leidimo galiojimas baigsis spalį.
