Per septynis šių metų mėnesius „Mano būsto“ avarinė tarnyba Naujamiestyje likvidavo 1 tūkst. 351, o Žirmūnuose – 1 tūkst. 134 avarijas daugiabučiuose namuose. Tai atitinkamai sudaro 7,72 ir 9,73 avarijų šimtui butų. Daugiausia, beveik 40 proc., visų gedimų užfiksuota buitinių nuotekų tinkluose, dar trečdalis – karšto ir šalto vandens sistemose. Įmonės aptarnaujamuose namuose Vilniuje minėtu laikotarpiu šiemet jau įvyko 6 tūkst. 509 avarijos. Tai penktadaliu daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Mano būsto“ Eksploatacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Tadas Misevičius išskyrė dvi dažniausiai pasitaikančių avarijų daugiabučiuose namuose priežastis. Tai – mechaniniai gedimai ir gyventojų sąmoningumo stoka. Jo teigimu, jei žmonės elgtųsi atsakingiau, avarijų butinių nuotekų tinkluose būtų gerokai mažiau.
„Nemažai gyventojų vis dar įpratę į kanalizaciją mesti viską, kas papuola po ranka. Valydami užsikimšusius tinklus dažnai randame primėtytų panauodotų sauskelnių, statybinių atliekų, plastmasinių butelių ar net stiklainių. Dėl tokio žmonių elgesio ir įvyksta kanalizacijos užsikimšimai, nepriklausomai nuo daugiabučio amžiaus, nes taip nutinka tiek senuose, tiek naujuose namuose“, – pasakojo T.Misevičius. Apie trečdalis visų avarijų Vilniuje įvyksta šalto bei karšto vandens vamzdynuose. T.Misevičus sako, jog ši „liga“ dažniausiai diagnozuojama senuose daugiabučiuose ir tuose namuose, kur sumontuoti metaliniai vamzdynai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto medžiagų katedros laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad dėl tiekiamo vandens cheminės sudėties cinkuoti ir plieniniai vamzdžiai po 15 metų naudojimo iš vidaus jau būna pažeisti korozijos. Planinių apžiūrų metu šio defekto neįmanoma pamatyti. Anot T.Misevičiaus, suplonėjusi plieninio vamzdžio sienelė neatlaiko kintamo darbinio slėgio, dėl to vamzdis trūksta, užlieja patalpas ir suniokoja gyventojų turtą. Turto draudimo specialistų skaičiavimu, vidutinė žala būstui dėl užliejimo Lietuvoje siekia apie 306 eurus, nors yra buvę atvejų, kai ji buvo įvertinta 10, 15 ar 20 tūkst. eurų.
„Norint išvengti panašaus pobūdžio nelaimių, visus senus metalinius vamzdynus reikėtų keisti į plastikinius, kurie yra atsparūs korozijai. Deja, gyventojai ne itin noriai sutinka tą daryti. Mūsų aptarnaujamuose namuose šiuo metu pakeista apie 27 proc. visų senų vamzdynų, tačiau daugiau nei du trečdaliai yra seni arba labai seni. Todėl nenuostabu, jog daugiausia užliejimų įvyksta tuose sostinės rajonuose, kur stovi seni daugiabučiai ir juose sumontuoti metaliniai vamzdynai“, – akcentavo T.Misevičius.
Daugelyje Lietuvos miestų veikianti „Mano būsto“ avarinė tarnyba per metus gauna beveik 26 tūkst. iškvietimų. Per mėnesį gelbėti gyventojų turtą įmonės specialistai vidutiniškai vyksta 2166 kartus – 71 kartą per dieną arba 3 kartus per valandą. Į daugiau kaip į 87 proc. iškvietimų avarinės tarnybos ekipažai vidutiniškai atvyksta per 1,06 val.
