Geidžiamiausias tapo buvęs pramoninis rajonas
Naujų būstų projektų sostinėje – per šimtą, tačiau daugiausia plėtotojų ir pirkėjų dėmesio sulaukia keli miesto rajonai. Tai – Naujamiestis, Pilaitė, Antakalnis, Pašilaičiai ir Baltupiai, šiose vietose statybos tarsi nestoja.
„Naujamiestyje per pastaruosius keletą metų įvyko nemažai senų teritorijų konversijų, gamybinės teritorijos buvo išvalytos, o dabar čia plėtojami nauji būsto projektai.
Todėl iš pramoninio, šiek tiek neigiamą atspalvį turinčio rajono Naujamiestis tampa vis patrauklesnis. Be to, potencialūs pirkėjai jį dažniausiai įvardija kaip mikrorajoną, kuriame norėtų įsigyti būstą“, – kalbėjo „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Pavyzdžiui, Švitrigailos, J.Basanavičiaus, Kauno ir Algirdo gatvėse statomi ar planuojami keli nekilnojamojo turto projektai. Vienas didžiausių – kvartalas „B23“, kuris pirkėjams siūlo 32–74 kv. metrų ploto butus penkių arba aštuonių aukštų namuose. Taip pat statomi „Basanavičiaus namai“, „Naujamiesčio alėjos“, neseniai baigtas projektas „Naujamiesčio namai“ ir kt
Bendrovės „Inreal“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog rinkos paklausa Naujamiestyje per ketverius metus nulėmė gana didelį kainų šuolį šiame rajone. Per šį laikotarpį mieste naujos statybos būsto kainos padidėjo 11,8 procento, o Naujamiestyje – 9,2 procento.
Pasak, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Audriaus Šapokos, šis rajonas dar turi daugybę potencialo plėstis – Naujamiestyje yra ir laisvų sklypų bei statinių, kuriuos galima rekonstruoti arba nugriauti ir vietoj jų statyti modernius daugiabučius.
Šiuo metu naujos statybos būstą su daline apdaila šiame rajone galima įsigyti nuo 1450 iki 2500 eurų už kv. metrą, vidutinė kaina čia siekia 1917 eurų už kv. metrą.
Pilaitėje – puokštė skirtingų plėtotojų
Statybų gausa kitoje miesto vietoje, Pilaitėje, iš tiesų stebina – čia daugėja ne tik naujų daugiabučių, bet ir kotedžų ar individualių namų. Šiame rajone investuoja nemažai nekilnojamojo turto plėtotojų, pavyzdžiui, „Vilmesta“, „Citus Construction“, „Negresko Investicijos“ ir „Eika“, pastaroji čia planuoja pastatyti net 600 butų.
„Ypač plečiamos Pilaitės rajono prieigos, pavyzdžiui, netrukus rinkoje turėtų pasirodyti daugiau nei 80 individualių namų projektas „Herkaus alėjos“. Tai pirmas tokio dydžio atskirų namų projektas visame Vilniuje per keletą pastarųjų metų“, – teigė A.Šapoka.
Per ketverius metus naujos statybos butų kainos Pilaitėje išaugo daugiau nei 14 procentų – nuo vidutinės 1209 eurų sumos už kv. metrą iki 1383 eurų.
Antakalnis – prestižinis rajonas, kuriame taip pat vykdoma didelė nekilnojamojo turto plėtra. Skaičiuojama, jog naujų butų kainos čia per ketverius metus padidėjo 15,6 procento – nuo 1622 iki 1876 eurų už kv. metrą. Baltupių rajone per šį laikotarpį naujos statybos butų kainos padidėjo 13,7 procento – nuo 1423 iki 1617 eurų už kv. metrą.
„Nuosaikiai plečiasi ir Pašilaičių rajonas, kuris didės ir ateityje, ypač dėl baigiamo vakarinio aplinkkelio, kuris gerokai sumažins automobilių srautą Ukmergės gatvėje, ir laisvų tinkamų plėtoti sklypų. Aktyviausiai statybos vyksta Gabijos, Eitminų, Pavilnionių gatvėse.
Be išvardytų rajonų, atgyja Užupis, plečiama ir pietinė Vilniaus dalis – Eisiškių plentas, Liepkalnis, Vilkpėdė. Tiesa, čia daugiau komercinių pastatų nei gyvenamųjų namų, tačiau vieni ir kiti plėtotojai atgaivina planus čia statyti daugiabučius“, – kalbėjo A.Šapoka.
Štai Užupyje būsto kainos per pastaruosius ketverius metus išsaugo drastiškai – net 20,2 proc. Šiuo metu naujos statybos būstą čia galima įsigyti nuo 2450 eurų už kv. metrą. Nenuostabu, jog didžiausias ketverių metų kainų šiuolis fiksuojamas prestižinėje Vilniaus vietoje – senamiestyje, čia nauja statyba pabrango 24,3 proc., vidutinė būsto kaina siekia 2755 eurus už kv. metrą.
Pasak A.Antanavičiaus, Žirmūnuose naujos statybos projektai sukatyvėjo tik per paskutinius metus, todėl šiemet pagal kainų prieaugį rajonas pateko tarp lyderių – kainos per ketverius metus čia iššaugo 20,5 proc. Vidutinė naujos statybos buto kaina siekia 1870 eurus už kv. metrą.
Gatvės ir modernėja, ir kemšasi
Specialistai sutinka, jog kaimynystėje suaktyvėjusios statybos atgaivina rajoną ir teigiamai veikia nekilnojamojo turto kainas. O būsto kainos gali mažėti tik tuo atveju, jei nauji statiniai iškyla pernelyg arti jau esančių daugiabučių.
„Esame pastebėję, jog nauja plėtra nulemia didesnę būsto vertę, nes ji paprastai vyksta apleistose teritorijose, kuriose seni gamybiniai keičiami į modernius pastatus. Kartu didėja ir vietos patrauklumas, auga norinčiųjų įsigyti būstą skaičius.
Paprastai rajono senbuviai jaudinasi, jog nauji pastatai užgoš jiems šalia esantį vaizdą, tačiau nauja plėtra didina ten jau įsikūrusių žmonių turto vertę, todėl dažniausiai gyventojai išlošia finansiškai“, – kalbėjo A.Antanavičius.
Vis dėlto, A.Šapoka nuomone, atgijusios statybos kaimynystė senbuvius veikia įvairiai – modernėja vietos infrastruktūra, remontuojami šaligatviai, platinamos gatvės, tačiau kartu didėja ir transporto grūstys.
„Vienas pavyzdžių – Fabijoniškių rajone išdygęs naujas daugiabučių kvartalas, kurį supo duobėtos gatvės ir prastos būklės šaligatviai. Vienas plėtotojų įsipareigojimų buvo pasirūpinti infrastruktūros sutvarkymu savo ir savivaldos lėšomis. Nors transporto šioje vietoje padaugėjo, gyventojai dabar važiuoja lygia gatve“, – kalbėjo A.Šapoka.
