Seimą palikusi L.Graužinienė galės pailsėti Molėtų rajone, o galbūt net prisidurti išnuomodama čia esančią poilsiavietę. Mat taip susiklostė, kad jai būnant parlamento pirmininke buvo labai sušvelninti įstatymai, riboję statybas valstybės saugomose teritorijose.
Būtent Labanoro regioninio parko teritorijoje, Molėtų rajono Strižaučiškės kaime, prie Stirnių ežero, neseniai išdygo politikei priklausantis namas. Statyba – legali, visi leidimai buvo gauti.
Tiesa, politikei įkėlus koją prie ežero, iš pradžių buvo kilęs skandalas, vietos gyventojai ją net įtarinėjo žemgrobyste.
Statinys iškilo žaibiškai
Privažiuoti prie Strižaučiškės kaimo rudenį sudėtinga – per laukus vingiuojantis keliukas gana klampus.
Todėl vietos gyventojai, matydami, kaip šią vasarą sparčiai buvo pastatytas L.Graužinienės namas, tikėjosi, jog bus sutvarkytas ir kelias. Tačiau veltui.
„Namas buvo statomas labai greitai. Matyt, nujautė, kad į Seimą neišrinks, skubėjo įsikurti“, – pasakojo į politikės kaimynystėje esančius sesers namus dažnai atvažiuojantis 58 metų molėtiškis Sergejus.
Vyriškis vasarą kelis kartus matė kaimo keliais prašvilpiančius automobilius su mirksinčiais švyturėliais. Tačiau stebėjosi, jog niekada nematė Seimo vadovės apsaugos darbuotojų Strižaučiškėje.
Pasirodo, apsaugininkai nakvodavo viešbutyje Mindūnų kaime, keli kilometrai nuo sodybos.
Bijojo, kad užgrobs pakrantę
Dviejų hektarų sklypą L.Graužinienė įsigijo dar 2007 metų vasarą iš vietos gyventojų. Vietiniai iš pradžių raukėsi, įtardami, kad atvykėlė gali užgrobti paežerę.
Mindūnų seniūnė Virginija Salapėtienė prisiminė, jog L.Graužinienei iš pradžių pasirodė, kad jai per mažai priklauso ežero pakrantės, ir taikėsi į kaimyninio sklypo dalį.
„Bet tai buvo smulkmena, viską taikiai išsiaiškinome, jokių pretenzijų dabar neturime“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Salapėtienė.
L.Graužinienės vardu pastatytas namas – dar be apdailos, nepaklotos ir grindys, neprijungta kietojo kuro šildymo sistema. Pastatas – vienaukštis, bet bus galima kambarius įrengti ir mansardoje.
Politikė buvo nubausta
Čia pat tebestovi vagonėlis, dėl kurio ir buvo kilęs skandalas, kadaise gerokai palengvinęs tada dar eilinės Seimo narės piniginę.
Nelegaliai prie Stirnių ežero pastatytas vagonėlis ant tuometės Darbo partijos vicepirmininkės žemės buvo pastebėtas 2007-ųjų rudenį.
Jis stovėjo arčiau nei 200 metrų nuo ežero pakrantės apsauginės juostos, o tuo metu leidžiamas atstumas regioniniuose parkuose buvo 500 metrų.
Labanoro regioninio parko direkcija tada padėtį įvertino principingai ir skyrė politikei 5 tūkst. litų (beveik 1,5 tūkst. eurų) baudą.
Ilgą laiką L.Graužinienė nesiteikė vagonėlio išvežti, vėliau vis dėlto patraukė į kaimynams priklausantį sklypą.
Pakeitė žemės paskirtį
Bet kiek vėliau Seimo narės reikalai ėmė klostytis palankiai.
2012 metais buvo liberalizuota statybų valstybės saugojamų teritorijų zonose tvarka. Nustatyta jau ne 500, o tik 50 metrų riba nuo apsauginės pakrantės juostos, kuri gali siekti 15–30 metrų iki ežero pakrantės.
Tais pačiais metais Valstybės saugomų teritorijų tarnyba L.Graužinienei išdavė leidimą pakeisti žemės paskirtį ir prie Stirnių ežero įrengti kaimo sodybą.
Bet Seimo narė tuomet kategoriškai tvirtino, kad Labanoro regioninio parko teritorijoje neplanuoja jokių statybų, ten nieko nesirengia statyti, esą tuo gal užsiims jos vyresnysis sūnus, steigs neįgaliųjų bendruomenės namus.
„Aš neturiu pinigų, kad ką nors daryčiau. Nesu turtingas žmogus, kad kiekviename rajone vykdyčiau statybas“, – tikino parlamentarė 2013 metų pradžioje.
Vienaip kalbėjo, kitaip darė
„Niekas ten nevyksta, niekas ten nestato“, – taip tvirtino L.Graužinienė ir 2013-ųjų pabaigoje, jau tapusi Seimo pirmininke. Esą statybų projektus galbūt gali rengti kaimynai.
Tačiau „Lietuvos ryto“ kalbinti Molėtų rajono savivaldybės darbuotojai prisiminė, jog L.Graužinienė 2013–2014 metais lankėsi savivaldybėje, domėjosi, kokių dokumentų ir leidimų reikia, kad galėtų pradėti statybas prie Stirnių ežero.
Sutapimas: būnant eiline Seimo nare politikei sunkiai sekėsi pramušti aplinkosaugininkų užtvaras, bet tapus parlamento pirmininke viskas klojosi, kaip sviestu patepta.
Statybų sparčiai daugėja
2014 metais Molėtų savivaldybė L.Graužinienei išdavė leidimą prie Stirnių ežero statyti 105 kvadratinių metrų gyvenamąjį namą.
Rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Gediminas Putvinskas paaiškino, kad toks dokumentas leidžia patalpas nuomoti, bet negalima pastato registruoti kaip kaimo turizmo sodybos: „Tam turi būti įrengtas įėjimas neįgaliesiems, automobilių stovėjimo aikštelė, atitinkanti reikalavimus.
L.Graužinienės pateiktame namo projekte tokie dalykai nenumatyti.“
Architekto teigimu, liberalizavus gamtos apsaugos normas valstybės saugomose teritorijose, statybų vaizdingame Molėtų rajone sparčiai daugėja – daugiausia iš vietinių žemes superka ir sodybas įsirengia vilniečiai ar kauniečiai.
Tiesa, vagonėliams tebegalioja tie patys griežti 500 metrų atstumo nuo pakrantės reikalavimai, o L.Graužinienės vagonėlis stovi tikrai gerokai arčiau ežero.
Tačiau, anot G.Putvinsko, kol statybos darbai nebaigti, vagonėlis gali stovėti ir tokiu atstumu.
Žada perrašyti sūnui
Paskutinę savo darbo dieną Seimo pirmininkė, pakalbinta „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistų, vengė pasakyti, kiek kainavo namo statyba, bet užsiminė, kad jį užbaigti, įrengti vidaus apdailą dabar bus sunkiau.
„Kol kas namas statomas mano vardu, nes 29-erių sūnui Eimantui dėl klausos problemų būtų sunku sutvarkyti techninius dalykus. Vėliau namą perrašysiu jam.
Norėjau ką nors palikti savo vaikui, užtikrinti jam gerovę, nes vargu ar jis pats savarankiškai būtų sugebėjęs pasistatyti namą. O tokią svajonę turėjau. Kai atsirado teisinės galimybės, ją ir įgyvendinau“, – kalbėjo L.Gaužinienė.
Ji tiesiai neatsakė į klausimą, ar pagrįstos kalbos, jog jos šeima ketina užsiimti kaimo turizmo verslu prie Stirnių ežero: „Kol kas pastatas statomas kaip gyvenamasis namas. O kai perrašysiu sūnui, jeigu jis norės pasikviesti draugų, neprieštarausime.“
L.Gaužinienė tvirtino visam laikui apsigyventi Molėtų rajone neketinanti: „Planuoju dirbti Vilniuje, gyventi Ukmergėje. Jaunesnysis sūnus jau eina į mokyklą Ukmergėje.“
Paklausta, kodėl pasirinko sodybą būtent Molėtų rajone, moteris paaiškino, kad iš šių vietų kilęs jos vyras Julius, čia gyvena jo giminė, šiose apylinkėse kadaise buvo jo tėvo dvaras.
L.Graužinienės namo istorija – per „Lietuvos ryto“ televiziją šeštadienį 16 val.
Šeimos turto deklaracija – neiškalbinga
* Šiais metais pateiktoje L.Graužinienės turto deklaracijoje namas prie Stirnių ežero nepaminėtas. Galbūt todėl, kad statybos nebaigtos, statinys neįtrauktas į Nekilnojamojo turto registro sąrašą.
* L.Graužinienės šeima deklaravo 115 tūkst. eurų vertės turto – beveik 9 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais.
* Turtas išaugo dėl padidėjusių santaupų: jos pernai sudarė 24,5 tūkst. eurų, ankstesniais metais siekė per 15 tūkst. eurų.
* Kaip ir anksčiau, 13 tūkst. eurų įvertinti Seimo pirmininkės ir sutuoktinio turimi automobiliai, beveik 48 tūkst. eurų – turima žemė. Be sklypo Molėtų rajone, Graužiniai turi žemės Ukmergės rajone.
* Nepakito ir Seimo pirmininkės nekilnojamojo turto vertė – 29 tūkst. eurų.
* Šeima taip pat turėjo 10,5 tūkst. eurų negrąžintą paskolą.
