Pamaskvyje gyvenanti Marija (vardas jos prašymu pakeistas) uždirba netgi daugiau – apie 90 tūkst. rublių per mėnesį (apie 1,3 tūkst. eurų). Pusę sumos ji atiduoda bankui kaip įmoką už butą. To, kas lieka, dukrą auginančiai vienišai motinai pakanka tik išgyventi. Tačiau moteris nesiskundžia: kai tik nutarė taupyti pirmajai buto įmokai, viskas buvo kur kas liūdniau.
Teko kurtis vienai - vyras persigalvojo
Jai – 39-eri. Į Maskvą Marija atsikraustė 2001 m., gimtajame Čeliabinske palikusi pirmąjį vyrą.
“Baigiau institutą, metus ieškojau normalaus darbo, mėginau gyventi su vyru ir jo tėvais dviejų kambarių bute, tačiau vieną dieną susikroviau lagaminą ir išvažiavau. Serioža turėjo atvykti įkandin, kai tik įsikursiu, tačiau jis persigalvojo”, - prisiminė pašnekovė.
Pirmuosius dvejus metus atvykėlė nuomojosi butą kartu su bičiule.
Lemtingais Marijai tapo 2004-ieji, kai po aštuonių mėnesių pažinties ištekėjo už bendradarbio. Po lygiai tiek laiko pora išsiskyrė, nors moteris šeštą mėnesį laukėsi.
“Supratau, kad mane vedė kaip vargšę provincialę, kad sėdėčiau namie ir virčiau barščius. Man tai netiko. Išsinuomavau butą labai sename penkių aukštų name. Draugai padėjo persigabenti daiktus, truputį aptvarkyti butą. Pinigų man pakako: gaudavau motinystės išmokas, be to, ir papildomai užsidirbdavau. Tiesa, naujagimės tėvas niekaip nepadėjo – įsižeidė, nes įsivaizdavo ištempęs mane iš baisaus skurdo, o aš mat to neįvertinau”, - pasakoja Marija.
Vienur lopo, kitur byra
Šiame sename daugiabutyje moteris su dukra išgyveno dešimtmetį. Apie tai, kad galbūt galėtų įsigyti savą būstą, Marija ėmė galvoti tik 2015 m., kai Rusijoje pradėjo veikti hipotekos subsidijavimo programa. Tačiau ne tai lėmė moters sprendimą – ją nuomojamas butas išvargino.
“Pradėjau jį nuomotis už juokingus pinigus - 20 tūkst. rublių (293 eurai) per mėnesį. Suma buvo tokia dėl to, kad viduje viskas byrėjo. Prieš įsikeliant padedama draugų už savus pinigus butą kiek paremontavome, perdažiau lubas, įstačiau normalias laukines duris. Tačiau kol gyvenau, kas nors vis lūždavo. Ypač vargdavau su vamzdžiais. Šeimininkas prisidėti prie remonto kategoriškai atsisakė: jis pensininkas, pinigų be tų, ką jam mokėjau, praktiškai neturėjo”, - kalbėjo rusė.
Tačiau jokių santaupų, už kurias galėtų įsigyti savo būstą, Marija neturėjo. “Nuo 2011-ųjų uždirbdavau po 90 tūkst. rublių (apie 1,3 tūkst. eurų) per mėnesį. Maskvai tai – vidutinė ir netgi nedidelė alga. Atsidėti pavykdavo tik nedidelėms išvykoms prie jūros. Tapo akivaizdu, kad teks taupyti būtiniausių pirkinių sąskaita. Mano atveju tai – maistas”, - pasakojo moteris.
2016-ųjų sausio 1-osios naktį Marija pasižadėjo kas mėnesį atsidėti pusę algos, kad po metų galėtų imti paskolą butui. Tačiau pažadus įgyvendinti ėmėsi tik po kelių mėnesių: dar tą patį sausį ji suprato, kad atsidėti pusės algos neįmanoma. Be to, prisidėjo kiti rūpesčiai, moterį apėmė depresija. Tad vietoj to, kad taupytų, ji raminosi saldumynais.
Imtis grikių dienos Marijai pavyko tik balandį: “Kvailai nusprendžiau, kad valgysiu vien grikius, nes būdama 168 cm ūgio svėriau 82 kilogramus. Ir dėl to, kad noriu savo buto. Dukterį maitinau normaliai, tačiau ir iš jos meniu šokoladai dingo”.
Dėl savęs moteris vakare užsiplikydavo 300 g grikių, kuriuos valgydavo visą ateinančią dieną: ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Dar litras kefyro, vitaminai ir vanduo. Kartą per savaitę Marija sau leisdavo suvalgyti kitokio maisto. Ji nebepirko ir kavos, susitaikė su mintimi, kad atostogauti važiuos dar negreitai.
Savas – po dešimties metų
Prieš keturis mėnesius moteris vis dėlto įsigijo butą. Iki darbo Maskvos centre – 50 min. kelio, už tad dukrai į mokyklą – vos 200 metrų.
Ji atvira: laikytis grikių dietos sudėtinga buvo tik pradžioje. Kartais įkyrėdavo, norėdavosi į viską spjauti, nusipirkti kvepalų, du kilogramus mėsos, dukrai – naują telefoną. Tačiau nė karto nepasidavė.
Per metus – nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. gegužės - Marija sutaupė 400 tūkst. rublių (beveik 5,8 tūkst. eurų) ir sublogo 25 kilogramais. Vieno kambario butas su apdaila 12-ame aukšte jai kainavo 3,5 mln. rublių (51,2 tūkst. eurų). Pirmasis įnašas — 525 tūkst. rublių (beveik 7,7 tūkst. eurų ).
Trūkusius 125 tūkst. rublių (apie 1,8 tūkst. eurų) ir šiek tiek einamosioms išlaidoms davė jaunystės bičiulė. Marija ketina skolą grąžinti per metus, o dabar taupo naujiems baldams.
Kas mėnesį bankui ji atiduoda kone 41 tūkst. rublių (600 eurų). Jei finansinė padėtis nepasikeis, per dešimt metų paskolą grąžins.
