Svajonė įsigyti būstą su valstybės subsidija kai kam pildosi. Kaune pas tėvus gyvenanti Greta Raižienė su vyru ir dviem vaikais pavasarį planuoja įkurtuves savo name Kauno rajone.
„Turbūt vieni iš pirmųjų teikėme naktį ir gavome po kelių dienų atsakymą, kad mes ją gavome. Mes gavome 25 proc., kadangi turim du mažus vaikus“, – sakė subsidiją būstui gavusi G.Raižienė.
Nuo praėjusio rugsėjo atsiradus galimybei regionuose įsigyti būstą su subsidija, jaunos šeimos daugiausia panoro kurtis prie didmiesčių – Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Kauno rajone iš viso kreipėsi daugiau nei 350, o subsidija išmokėta 8 šeimoms.
„Kauno rajonas tikrai labai patraukli vieta, netgi iš paties Kauno miesto ir iš Kauno rajono, ir tikrai iš visos Lietuvos atokiausių rajonų daug žmonių teikia paraiškas, norėdami įsikurti būtent Kauno rajone“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės atstovė Giedrė Ivonytė.
Jei prie didmiesčių – šimtai, atokiau nuo jų kurtis norinčiųjų – vos viena kita šeima. Pagėgių savivaldybėje kreipėsi vienas, Akmenės rajone kreipėsi vienas, subsidiją gavo ir namą įsigijo viena šeima.
„Tą krepšelį, skirtą jaunoms šeimoms, galima buvo padalinti maždaug bent apskritims. Tarkim, yra 10 apskričių, dabar turim 10 mln. eurų. Pagal apskrities dydį subsidijai skiriam Šiaulių apskričiai, tarkim, 1,5 mln. eurų. Labai keista, kad Vilniaus ir Kauno rajono daugiau negu pusė gyventojų. Ar čia regionas? Čia man didžiulis klausimas“, – kalbėjo Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Radviliškyje subsidijas gavo dvi šeimos.
„Kada apsisprendžia, ir jei mes bandome pasakyti – palaukite, nes dar nėra pinigų, ką tuo momentu jaustumėte patys? Jaustumėte nežinomybę. Kiek reikia laukti? Metus, dvejus, trejus. Jei paleidžiame tokią programą, turime duoti maksimaliai pinigų. Labai nedaug. Nuo rugsėjo 1 d. kreipėsi 10 žmonių. Tikrai nedaug. Aš siūlyčiau, kad būtų pakankamai pinigų, antra – skatinti lengvatinius kreditus didesnėmis nuolaidomis ten, kur renkasi pagal specialybę, nes tai garantija, kad jie dirbs, garantija, kad jie galės grąžinti paskolą ir taip įsitvirtinti tose vietose“, – sakė Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis teigia, kad šios paramos įstatymo bent jau šiemet keisti neketinama. O svertų pritraukti jaunas šeimas esą turi pačios savivaldybės, siūlydamos įvairias ekonomines socialines naudas.
„Papildomos priemonės gali būti visuomet kuriamos ir iš savivaldybių. Nes šeimai reikia ne tiktai stogo. Žmonėms reikia ir darbo, reikia kokybiškų darželių ir mokyklų, reikia sveikatos paslaugų. Turime suprasti, kad būstas yra tik viena dalis. Ir tos savivaldybės, kurios nori prisitraukti, kurios turi aktyvias jaunų šeimų bendruomenes, pritraukia jas į sprendimų priėmimą, infrastruktūros plėtrą, paslaugų plėtrą, ten žmonės ir kraustosi“, – teigė E.Bingelis.
Šiemet pakeistos kai kurios paramos suteikimo administravimo tvarkos – prailgintas terminas nuo 2 iki 3 mėnesių susiderėti su banku dėl paskolos. Žadama stebėti šeimos labiau perka ar statosi būstus. Tada gali būti svarstoma keisti įstatymą.
Pernai nuo rugsėjo šia valstybės parama pasinaudojo ir įsigijo būstą 116 šeimų, o šiemet turėtų būti dar apie 590 šeimų.
