Klaipėdietei N.Zolotnickajai priklausantis dviejų aukštų su didžiuliu rūsiu pastatas, išdygęs Palangos botanikos parko teritorijoje pačiose pajūrio kopose, jau antrus metus bado akis palangiškiams ir kurorto svečiams. Ši vila net vadinama prokurorų įteisintu paminklu korupcijai.
Vis dėlto neįveikiama tvirtove aplinkosaugininkams tapusį pastatą sudrebino „Lietuvos ryto“ tyrimas ir į atskleistus faktus nedelsiant reagavęs šio kurorto meras Š.Vaitkus. Jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas atnaujinti tyrimą ir nustatyti, ar iš tiesų tai buvo senųjų dušinių rekonstrukcija, o ne naujo pastato statyba.
Mat „Lietuvos rytas“ atskleidė naujas šios tariamos rekonstrukcijos aplinkybes, kurios padeda suprasti, ar pagrįstai Palangos savivaldybė 2014 metais davė leidimą rekonstruoti buvusias dušines.
Tai esminis šios istorijos teisinis klausimas. Rekonstrukcijai šioje teritorijoje pakanka savivaldybės leidimo, o naują pastatą statyti galima tik Vyriausybei leidus.
Statybos šioje kopų teritorijoje prasidėjo daugiau kaip prieš 20 metų, kai dar 1992-aisiais dušines privatizavusios bendrovės savininkas sumanė jų vietoje pastatyti pirmąją Lietuvoje plastinės chirurgijos kliniką, kurioje pacientams būtų teikiamos ir reabilitacijos paslaugos.
Atsirado liudininkų, patvirtinusių, kad 1997 metais dušinės buvo visiškai nugriautos ir pradėtos gerokai didesnio pastato statybos. Leidimą joms tikėtasi gauti, nes ir pirmojoje kurorto apsaugos zonoje galima statyti naują pastatą, skirtą gydomųjų išteklių naudojimui.
Numatyta reabilitacinė klinikų paskirtis tokią galimybę lyg ir atvėrė, bet Palangos architektų taryba projektui nepritarė, nes kilo abejonių, ar leistinas kopose toks didelis statinys, kuris dar būtų padidinęs ir automobilių srautą šioje teritorijoje.
Nelegalias statybas tuomet pastebėjo statybų inspektoriai, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija nusprendė užkirsti kelią savivalei, įpareigojusi statytojus pašalinti viską, kas jau buvo pastatyta.
Tada, kaip išsiaiškino „Lietuvos rytas“, ir įvyko apsukri manipuliacija. Kone per naktį imituoti jau nugriautų dušinių likučiai – į tranšėjas sukrauti pamatų blokai, nes antraip jas privatizavusi bendrovė būtų praradusi teisę šioje vietoje iš valstybės nuomotis sklypą, kuris ir buvo vienintelis realus turtas.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija, be abejo, pastebėjo, kad tai – ne dušinių likučiai, o tik akių dūmimas, bet netikėtai jos samdyti ekspertai pateikė išvadą, kad viskas teisėta: sumestos statybinės medžiagos laikytinos buvusio pastato pamatais.
Ši išvada leido įteisinti išnykusių dušinių likučius ir jau 2005 metais valstybė išnuomojo jų savininkams daugiau kaip 12 arų žemės sklypą.
Netrukus tariamus dušinių pamatus, o iš tiesų realų brangakmenį – sklypą prie pat jūros – įsigijo Palangos verslininkas K.Gecas. Bet ir jam nieko toje vietoje pastatyti nepavyko – 2008 metais pradėta viešbučio apartamentų statyba pripažinta savavališka ir sustabdyta.
Ilgai bandęs įteisinti statybą, gaudamas Vyriausybės leidimą, K.Gecas pasidavė tik 2014-aisiais, bet rankų nenuleido – naujo statinio projektas pakeistas į išnykusių dušinių dvasios rekonstrukciją, o tokiam sumanymui pakako ir savivaldybės palaiminimo, kurio greitai buvo sulaukta.
Taip galiausiai kopose išdygo šį sumanymą perėmusios N.Zolotnickajos vila, kaip paaiškėjo, net kiek kitoje vietoje, nei kadaise buvusios dešimt kartų mažesnio ploto dušinės.
Jei ne visuomenės dėmesys šiam statiniui, turbūt jo savininkai jau ten būtų įsikūrę, nors sveiku protu nebuvo įmanoma paaiškinti, kodėl čia leidžiama statyba, o Druskininkuose vietoj buvusios valčių prieplaukos sutvarkius apleistą teritoriją pastatytas vadinamasis Vijūnėlės dvaras turėjo būti nugriautas.
Žinoma, didelės tokių dvilypių standartų mįslės čia nėra: Vijūnėlės statyba rūpinosi į buvusios prezidentės D.Grybauskaitės bei kai kurių kitų įtakingų politikų nemalonę patekęs Druskininkų meras R.Malinauskas ir tai lėmė, kad iš pradžių prokuratūra, o vėliau ir teismai nusprendė, kad šį pastatą žūtbūt reikia sulyginti su žeme.
Prabangios vilos Palangoje savininkė prezidentei neužkliuvo, teisėsauga taip pat nematė jokių pažeidimų.
Tik sukrutus visuomenei, o žiniasklaidai paskelbus šokiruojančių faktų tirti padėtį ėmėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra, bet ginti viešąjį interesą atsisakė, nes nieko neteisėto neįžvelgė.
Reikia pripažinti, kad viešąjį interesą ryžtingai ginti suskato Palangos meras. Kreipdamasis į Generalinę prokuratūrą jis nurodė ir naujų faktų. Prokurorams dabar teks spręsti: numoti į juos ranka ar tirti?
Vienaip ar kitaip, jau ir vilos kopose savininkė ėmė suprasti, kad dėl visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio nebus lengva ten įsikurti, nes prabilo apie galimybę šiame pastate įrengti meno galeriją ir kavinę. Tik merui Š.Vaitkui abejonių kelia ir tokie planai.
Juk Vijūnėlės dvaras buvo nugriautas, nors jo savininkai siūlė jį net neatlygintinai perduoti kenčiančiai dėl patalpų stygiaus menų mokyklai.
