Pasisavino kliento pinigus
Kaip nurodyta Klaipėdos apygardos teismo pranešime, moteriai buvo pareikšti kaltinimai apgaule savo ir savo vadovaujamos nekilnojamojo turto prekyba užsiimančios bendrovės naudai įgijus svetimą didelės vertės turtą, t.y. iš viso 45 tūkst. eurų: kaltinamoji, būdama nekilnojamojo turto pardavimo brokerių bendrovės direktore, žinodama, jog nukentėjęs asmuo susidomėjo kitos bendrovės parduodamu naujai pastatyto buto Palangoje įgijimu, melagingai nurodė, jog ji turi įgaliojimus tarpininkauti parduodant šias patalpas, sudaryti sutartis, priimti iš pirkėjo pinigus už parduodamą nekilnojamąjį turtą.
Iš nukentėjusiojo gautų 45 tūkst. eurų ji nepervedė į tikrojo buto savininko ir pardavėjo sąskaitą, o gautus pinigus per kelis kartus išgrynino ir pasisavino.
Bylą kaip pirmoji instancija išnagrinėjęs apygardos teismas konstatavo, jog, nepaisant aplinkybės, kad moteris savo kaltę neigė, jos kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo proceso metu ištirti įrodymai.
Teismas nustatė, kad nukentėjusiojo pasirašytoje kaltinamosios pateiktoje avansinėje sutartyje kaltinamoji tikslingai nurodė ne patalpų savininko, o būtent savo įmonės banko sąskaitos numerį.
Teismo vertinimu, jeigu kaltinamoji nebūtų siekusi apgaule įgyti svetimų pinigų ir sutartyje savo bendrovės, o ne tikrojo parduodamo buto savininko banko sąskaitą nurodžiusi tik per klaidą, nukentėjusiojo pervestus pinigus ji būtų pervedusi arba tikrajam jų gavėjui, arba grąžinusi nukentėjusiajam nurodydama, kad jis suklydo pervesdamas avansinį mokėjimą ne tam juridiniam asmeniui.
Tačiau kaltinamoji iš nukentėjusiojo gauto avanso nei pervedė nekilnojamojo turto savininkui, nei grąžino nukentėjusiajam. Tokie veiksmai įrodo sąmoningus ir tyčinius veiksmus apgaule įgyti svetimą turtą.
Teismas atmetė kaltinamosios gynėjo argumentus, jog nukentėjusysis atkūrė savo pažeistas teises kaip kreditorius civilinio proceso tvarka, jam priteisiant negrąžintą avansą, baudą bei patirtų nuostolių atlyginimą, ir pažymėjo, jog tai neeliminuoja apgaulės esmingumo.
Tai, kad nukentėjusysis turėjo galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti sumokėtą sumą civilinio proceso tvarka ir šia galimybe pasinaudojo, nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiais kaltinamosios veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas.
Vien ta aplinkybė, kad civiline tvarka yra patenkintas nukentėjusiojo ieškinys, jokiu būdu nereiškia, kad jo pažeistos teisės yra atkurtos, nes civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas nėra įvykdytas: kaltinamoji net iš dalies žalos neatlygino, prasidėjus teismo procesui ėmė slapstytis, vengė vykdyti kardomąsias priemones, be to, ne tik ji pati, bet ir jos vadovaujama įmonė nevykdo veiklos ir negauna jokių pajamų, dėl to priteistų sumų išieškojimas civiline tvarka yra apsunkintas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Veiklą pajūryje reklamavo „Pliaže“
„Vakarinės Palangos“ žiniomis, tokio teismo nuosprendžio sulaukė kaunietė Laura Žemgulytė, ji 2018–aisiais bandė savo verslą plėtoti ir pajūryje – Palangoje, Klaipėdoje, Neringoje. Kaunietė, be viso kito, metė labai daug pajėgų reklamai pajūryje, taip pat užsakė itin didelį kiekį reklamos „Vakarinės Palangos“ vasaros priede „Pliažas“, išleistame keliolikos tūkstančių egzempliorių tiražu, ir net tapo tų metų viršelio žmogus.
Žurnale L.Žemgulytė prisistatė kaip labai prestižinės ir patikimos Kauno nekilnojamojo turto agentūros „Elite Group“ savininkė ir direktorė.
Nepaisant daugybės derinimų, begalės pageidavimų dėl fotosesijos ir nuotraukų panaudojimo bei pagražinimo, straipsnio turinio pildymo, galiausiai moteris liko patenkinta būsima reklama ir ją suderino. Tačiau po to, kai „Pliažas“ buvo atspausdintas, pradėtas platinti ir jau atėjo laikas apmokėti sąskaitą už paslaugas, kaunietė dingo lyg į vandenį – nebekėlė ragelio, neatsakinėjo į elektroninio pašto laiškus.
Beveik 10 tūkst. eurų sąskaita iki šiol nėra apmokėta ir, jau akivaizdu, apmokėjimo redakcija taip niekada ir nesulauks. Be viso kito, „Vakarinei Palangai“ teko pačiai apmokėti ir fotografei, surengusiai fotosesiją, ir drabužių stilistei, ir vizažo meistrei, nekalbant jau apie honorarą straipsnio autoriui ir nemažą sąskaitą spaustuvei.
Kaip nebūtų nemalonu, tačiau būtent reklama „Pliaže“ tapo tas masalas, kuris sugundė žurnalo skaitytojus susisiekti su L.Žemgulyte bei pasinaudoti jos paslaugomis. Būtent jie sumokėjo kaunietei už norimą įsigyti butą 45 tūkst. eurų avansą ir galiausiai liko ir be buto, ir be pinigų.
Kaip „Vakarinę Palangą“ informavo Klaipėdos apygardos teismo atstovė spaudai Dovilė Saulėnienė, nukentėjusieji jau anksčiau civiliniu ieškiniu prisiteisė iš D.Žemgulytės 45 tūkst. eurų avansą ir tokio pat dydžio baudą. Pernai birželio 20 dieną Aukščiausiasis Teismas paliko galioti žemesnių instancijų Klaipėdos teismų sprendimus, tačiau kaunietė iki šiol nepadengė nė cento iš priteistos 90 tūkst. eurų sumos – oficialiai ji neturi absoliučiai jokio turto ir nevykdo jokios veiklos.
Didelių nemalonumų turėjo ir būsto, kurį D.Žemgulytė „pardavė“, statytojai – pradėjus ikiteisminį tyrimą iškart buvo apribotos statytojų bendrovės teisės disponuoti pastatytu nekilnojamojo turto objektu, vykdyti bet kokius butų pardavimo sandorius, areštuotos sąskaitos.
