„Aš tikrai kraustyčiausi į dviejų kambarių butą tuose namuose, o migrantams perleisčiau savo būstą“, – atsiduso 25 metus Lenkų gatvėje gyvenanti Valentina rodydama į šalia esantį pastatą grotuotais langais.
Dar rugsėjį Valentina turės naujų kaimynų – migrantų, nors ji pati mielai užimtų jiems skiriamas patalpas.
Valdžia aiškina, kad migrantų apgyvendinimas Naujininkuose buvo aptartas su vietos bendruomene, bet niekas apie tai jokių oficialių pareiškimų negirdėjo, tik kalbos sklinda iš lūpų į lūpas.
Nėra nusiteikę priešiškai
Ne, Valentina prieš migrantus nenusiteikusi priešiškai. Per vasarą ir rudenį užsidirbusi rinkdama grybus ir uogas ji kiekvienais metais atšalus orams vyksta į Egiptą pailsėti. Važiuos ir šiemet.
„Tenykščiai žmonės labai malonūs, nejaučiu jokios baimės“, – šypsojosi pensininkė, tiesa, pridūrė, kad malonu būna bendrauti tik kai moki pinigus, prašai paslaugų.
Migrantai nėra baubas ir Michailui, kaip ir benamiai, dėl kurių apgyvendinimo Lenkų gatvėje Naujininkuose anksčiau daug kas protestavo. Benamių čia nebėra, nes jie persikraustė į rekonstruotus nakvynės namus Pavilnyje.
O Janinai iš viso nesvarbu, kas gyvens pastate grotuotais langais: „Koks skirtumas, svarbu, kad nevogtų. Vagių ir taip Naujininkuose užtenka.“
Trobas pavadino barakais
Anot Valentinos, į Vakarų Europą bėgę migrantai pro langus pamatys visai kitokį vaizdą. Kaip ant delno – neasfaltuotas, dulkinas kiemas, kuriame sutūpę keli mediniai namai. Juos vilnietė vadina barakais.
Tolumoje – dangoraižiai, bet jie už upės. O čia, Naujininkuose, kasdienybė kaip gūdžiame kaime.
Iš tiesų tie barakai statyti lenkmečiu kaip laikini būstai, bet vilniečiai juose gyvena iki šiol. Daug yra tuščių butų, kurie priklauso savivaldybei.
Į vieną jų Valentinos kaimynystėje nieko neįkeliama jau daugiau nei dešimtmetį, nes sąlygos nepavydėtinos, nėra jokių patogumų: vandens kolonėlė ir tualetas lauke.
Vis dėlto Lenkų gatvės gyventojams savotiškai pasisekė: kai į Naujininkus kraustė šeimas iš taboro, nė viena jų nesutiko apsigyventi barakuose. Taboro gyventojai reikalavo butų Naujininkų daugiabučiuose.
„Nupjautume grotas nuo langų ir puikiausiai gyventume vietoj migrantų. Tik ar jie sutiktų gyventi mano kiaurai perpučiamame dviejų kambarių bute?“ – įsisvajojusi staiga susizgribo Valentina.
Remontuoja savo rankomis
Michailas Lenkų gatvėje gyvens geriau, nes, skirtingai nei kiti gyventojai, įsivedė vandentiekį. Už tai teko atseikėti 3 tūkst. eurų.
Pats jis uždengė namo stogą, dabar remontuoja verandą. Vyras moka ne tik statybininko darbus, bet ir pinigus skaičiuoti.
Štai iš vienos kaimynės darbininkai už stogo sulopymą paprašė 280, iš kitos – 400 eurų. O Valentinos namui pakeisti stogo dangą sąmata išvis kosminė – 20 tūkst. eurų.
Atsisakė ne tik Valentina, bet ir kiti kaimynai. Ir stogas tebėra kiauras.
Michailas džiaugiasi, kad nereikia samdyti darbininkų: „Kaip pats norėsiu, taip ir pasidarysiu. O kaimynai tegu moka, jeigu patys nesugeba.“
Ieško pigesnių produktų
Naujininkuose bus apgyvendinti pažeidžiami asmenys, jais rūpinsis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Toks viceministrės Justinos Jakštienės migrantų apibūdinimas supykdė Janiną: „O mes nepažeidžiami? Štai mano pensija 327 eurai, kaip už tiek pragyventi?“
Janina prisipažino, kad jau menkai gelbėja ir vadinamasis ubagų skyrelis parduotuvėse, kur 30–50 proc. pigiau parduodami besibaigiančio galiojimo produktai.
Vilnietė pasakojo, kad pensininkai žino, kuriomis valandomis į prekybos salę atnešami pigesni produktai, ir laukia jų jau prieš 10–15 minučių.