Tarptautinėje konferencijoje „PROTECT = saugoti ar dalintis? Ką reiškia gyventi UNESCO teritorijoje?“ kalbėjęs Neringos meras Darius Jasaitis pabrėžė, jog kalbant apie Kuršių neriją konfliktas tarsi užprogramuotas.
„Nacionalinis parkas, gamta, nors ir kurta žmonių rankomis, taip, ją turime saugoti. Gerėjant gyvenimui, kai kurie dalykai, kurie anksčiau atrodė prabanga, dabar tampa norma: didesnė veranda, daugiau automobilių. Prieš dvidešimt metų, kai norėjome stoti į UNESCO, daugelis tuomet nelabai girdėjo, kas tai yra, buvo mažai keliavę, politikai įtikinėjo, kad kai įstosim į UNESCO plauks neribotas finansavimas, pinsite krepšius, imituosite, kad gaudote varnas ir gausite pinigus.
Gal panašiai ir įvyko? Teritorijai suteiktas vardas traukia begalę turistų, tai kokybės ženklas, tą visi gyventojai supranta. Atvykdamas į UNESCO teritoriją tu niekada nenusivilsi. Nesvarbu, kas būtų saugoma“, – kalbėjo meras.
Kita problema, anot D. Jasaičio, tampa vis sunkiau suvaldyti atvykstančių turistų srautus. Konfliktas tarp noro gyventi geriau ir plėtros, neabejoja meras, neišvengiamas.
Kuršių nerija saugoma, plėtros čia mažai. Štai Klaipėdoje sovietmečiu gyveno daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, dabar virš 100 tūkst., bet kiek statybų, Neringoje nuo nepriklausomybės pastatyti 42 butai. Vaikai nebegrįžta pas tėvus, butai brangiai parduodami, tampa vasarnamiais.
Itin stinga tarnybinių butų. Reikia rasti teritoriją arba išpirkti esamą už 10 tūkst. eurų už kv. m? „Galbūt nereikia, kad gyventų žmonės? Galbūt užtenka parko? Tai irgi yra galimybė. Reikia aiškių, teisingų ir greitų sprendimų. Jei kiekviena institucija nebūtų kūrusi teisės aktų, siekdami apsaugoti Neringą, būtų užstatyta daug daugiau, bet teisės aktai negali prieštarauti vienas kitam. Vienas leidžia, kitas draudžia statybas, tam reikia susitarimo ir pokyčių“, – pabrėžė pašnekovas.
