Šios tendencijos turėtų išlikti ir 2022 metais, nes nuotolinis darbas jau tapo įprastu reiškiniu, o padidėjusios gyventojų pajamos bei itin išaugusios miesto centrinėse dalyse esančių butų kainos bei vis mažėjantis jų plotas ir toliau skatins gyventojus (ypač šeimas su vaikais) keltis iš ankštų butų į erdvesnius namus, esančius miestų priemiesčiuose“, socialiniame tinkle rašė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Panašios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Londone.
Gera žinia, anot ekonomisto, yra ta, kad Lietuvos būsto rinkos „debutizacija“ padidins vidutinį būsto plotą Lietuvos miestuose, kuris šiuo metu, deja, yra vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje (mažesni būstai nei Lietuvoje yra tik Rumunijoje ir Latvijoje).
Nerimą kelianti žinia yra ta, kad namų statybos didele dalimi vyksta chaotiškai, o chaotiška priemiesčių plėtra (neinvestuojama į kelių, sporto, laisvalaikio paslaugų infrastruktūrą, taip pat nėra statomi nauji darželiai ir mokyklos) gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos miestų bei visos šalies raidai (pavyzdžiui, išaugs CO2 emisijų skaičius, padidės spūstys, suprastės gyvenimo kokybė, nesikurs bendruomenės), tad savivaldybės turėtų daugiau dėmesio skirti šiai tendencijai ir daugiau investuoti į infrastruktūrą ar bent ją planuoti.
Pavyzdžiui, Vilniaus pietinis ir vakarinis aplinkkeliai buvo suplanuoti kone prieš pusšimtį metų, o kas yra suplanuota šiuo metu? Be abejo, planavimo ir investavimo į infrastruktūrą procesui nepadeda tai, kad didžiųjų miestų savivaldybes juosia žiedinės savivaldybės, kurios, deja, ne visada randa bendrą kalbą.
„O gaila, nes vykstant masinei gyventojų migracijai į priemiesčius (pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybėje gyventojų skaičius per 10 metų sumažėjo 12 tūkst., o Klaipėdos rajono savivaldybėje per 10 metų gyventojų skaičius išaugo 12 tūkst.), šios savivaldybės turėtų spręsti iššūkius bendromis jėgomis“, – konstatavo Ž. Mauricas.
