„Vėlai vakare sugrįžęs namo pamačiau ardomą mano prižiūrimą prieškario žydų architektūros pastatą buvusio Kauno geto teritorijoje“, – jau atsigavęs po patirto šoko kalbėjo Linkuvos gatvėje stovinčiame name įsikūręs klebonas Alfonsas Bulotas.
Dvasininkas išvakarėse suskubo net tamsoje fiksuoti namo laiptų būklę vaizdo įraše – pabūgo, kad naujos darbo dienos pradžioje jie toliau bus griaunami.
A.Bulotui neramu ir dėl viso medinuko likimo – klebono šeimos istorijoje itin svarbų vaidmenį užimantis gyvenamasis namas jau yra prastos būklės. Tiksli jo statybos data nėra žinoma, tačiau statinys iškilo maždaug prieš šimtmetį.
Išskirtinis valdos ženklas – prieš tris dešimtmečius A.Buloto močiutės Stefanijos Stašauskienės pradėta statyti Švč.Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia.
Vargai – iki pavasario
Svarbiausių darbų etapas šioje Vilijampolės vietoje prasidėjo prieš porą savaičių uždarius dalį Linkuvos gatvės. Transporto srautas buvo nukreipiamas kitomis gatvėmis, o savivaldybės atstovai iš anksto pranešė apie galimas automobilių spūstis.
Dėl remonto laikinai uždaryta Linkuvos gatvės atkarpa tarp Ariogalos ir Panerių gatvių. Joje atnaujinama važiuojamoji danga bei apšvietimas. Itin prastos būklės kelią papildys nauji pėsčiųjų ir dviračių takai.
Kelininkams pradėjus darbus vairuotojams rekomenduojama rinktis apylankas Neries krantine ar Sąjungos gatve.
Susisiekimas pačioje Linkuvos gatvėje užtikrintas tik vietos gyventojams. Dėl prasidėjusių darbų savo maršrutus teko keisti ir viešajam transportui – Ariogalos gatvės stotelė perkelta į A.Kriščiukaičio gatvę, o Sąjungos aikštės – į Panerių gatvę.
Darbus planuojama užbaigti kitų metų pavasarį.
Graužia nerimo kirminas
Linkuvos gatvės gyventojams iš anksto buvo pranešta, kad remonto metu jie negalės automobiliu laisvai pasiekti savo valdų, todėl juos tenka palikti atokesnėse gatvėse. Vietos trūksta, todėl kartais užstatomi net gyventojų vartai.
Klebonui A.Bulotui šią problemą pavyko nesunkiai išspręsti, mat į jo žemės sklypą galima įvažiuoti iš Koklių gatvės.
„Suremontavau vartus ir dabar turiu kitą įvažiavimą bei vietą automobiliui“, – pasakojo dvasininkas.
Didžiausia staigmena jam tapo išardytos namo laiptų plytos iš Linkuvos gatvės pusės, kur dirba kelininkai. Pastarieji atidengė ir pastato pamatų plytas.
„Reikėtų daugiau aiškumo – gal seni laiptai išvis bus nuimti, gal bus padarytas naujas šiuolaikiškas įėjimas?“ – svarstė A.Bulotas.
Kaunietis stebėjo netoliese esančios Jurbarko gatvė remontą. Jo nuomone, ten darbų kokybe negalima skųstis.
Prisiminė nemalonią patirtį
Kunigui A.Bulotui neramu, kad gali nukentėti visas namas, kurį jis pats su pagalbininkais prižiūri.
„Turiu įgijęs staliaus specialybę, todėl namų remonto darbai man nėra sudėtingi“, – šypsojosi dvasininkas. Jis pasirūpino nudažyti sienas ir stogą, tačiau pamatų nelietė.
Pastatas kartą jau nukentėjo maždaug prieš dvejus metus, kai visame kvartale buvo tiesiamas vandens nuotekų vamzdynas. Tąkart ekskavatorius kaušu užkliudė metalinius balkono turėklus.
Nors smūgis nebuvo labai stiprus, nuo jo išsijudino pastato viduje esanti sena kanalizacijos sistema, pasipylė vanduo.
„Suprantu, kad tai nebuvo tyčinis pažeidimas, tačiau šis įvykis tik patvirtino, kad namo būklė prasta“, – kalbėjo A.Bulotas.
Namą Linkuvos gatvėje iš žydų šeimos iškart po karo įsigijo iš Kaišiadorių rajono atsikrausčiusi jo močiutė S.Stašauskienė, kurią vietos kauniečiai vadino rožių karaliene. Moteris savo sklype augino gausybę rožių, kitokių gėlių ir gamino gedulingus krepšelius.
Neparduotas gėles ji išnešiodavo po įvairias Kauno bažnyčias.
Kunigas šiame name apsigyveno prieš tris dešimtmečius, kad galėtų slaugyti silpnos sveikatos močiutę, kuri netrukus mirė.
Iškeltų tik sraigtasparnis
Vos už kelių namų nuo klebono A.Buloto namo su šeima gyvenanti Kamilė Dabkevičiūtė pasakojo, kad automobilį tenka palikti kitose gatvėse ir tęsti kelionę pėsčiomis.
„Kelininkai iš žvyro supylė laiptelius, kuriais pasiekiame namus“, – šypsojosi mergina.
Nors kauniečiai buvo perspėti, kad kurį laiką negalės nei išvažiuoti iš kiemo, nei įvažiuoti, kai kuriose valdose matyti užsilikusių transporto priemonių.
„Automobilis sugedęs, iki pavasario juo net neplanavau naudotis“, – mostelėjęs ranka į pilkos spalvos „Volkswagen Golf“ tikino Gytis Lideika.
Vyras sutiko, kad dabar iš kiemo automobilį būtų galima iškelti tik sraigtasparniu, mat prie įvažiavimo atsirado skardis.
Laiptus žadėjo atstatyti
„Jeigu laiptai patenka į vykdomų darbų ribas arba susijungia su remontuojamos gatvės ribomis, atstatysime juos iki remontuojamos gatvės sklypo ribos arba tiek, kiek jie buvo pažeisti vykdant darbus“, – tikino Linkuvos gatvę remontuojančios bendrovės „Autokausta“ projekto vadovas Vytautas Kubilius.
Pasak jo, įvažiavimai taip pat bus atstatyti į ne prastesnę būklę, negu buvo užfiksuota prieš darbų pradžią.
„Pats objektas nėra kuo nors išskirtinis, tačiau, kaip ir visuose objektuose, kuriuose susiduriame su gyventojais, iškyla žmogiškasis veiksnys: nors didžioji dalis gyventojų džiaugiasi tvarkomu Kaunu ir gatvėmis, atsiranda norinčiųjų pagrūmoti pirštu ir pasidalinanti patirtimi, kaip esą reikėtų dirbti“, – kalbėjo V.Kubilius.
„Autokaustos“ atstovas tikino puikiai suprantantis netoliese gyvenančius miestiečius, kurie nori kuo greičiau sulaukti darbų pabaigos, tačiau technologinis remonto procesas neleidžia praleisti įvairių darbų etapų, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti kokybę.
V.Kubilius pridūrė, kad Linkuvos gatvėje, kaip ir kituose objektuose, vietos gyventojams sudaromos galimybės išvykti iš namų ir į juos saugiai sugrįžti.
Kilo sunkumų grįžti į namus
Vilijampolės Vakarinės seniūnaitijos seniūnaitė Jolanta Mačiulienė tiesiogiai nesusidūrė su Linkuvos gatvės remonto poveikiu, nes gyvena kiek atokiau.
„Gatvė buvo tikrai tragiškos būklės, visiškai nepritaikyta pėstiesiems, todėl remonto būtinai reikėjo. Kauniečiams reikėtų džiaugtis, kad jis prasidėjo“, – teigė kaunietė.
Ji puikiai supranta, kad gyventojai dabar patiria nepatogumų, – sunkiau pasiekti namus, negali veikti nedidelės parduotuvės.
„Kito pasirinko nėra, teks pakentėti“, – svarstė J.Mačiulienė. Jos nuomone, labiausiai darbų eigai gali pakenkti anksti atėjusi žiema.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Bendokienė vylėsi, kad nauja gatvės asfalto danga bus paklota iki metų pabaigos, o šaligatviai ir baigiamieji darbai numatyti pavasarį.
Savivaldybės atstovė patvirtino, kad prasidėjus Linkuvos gatvės remontui būta gyventojų skundų dėl patekimo į namus.
„Kaskart vykdavome į vietą ir spręsdavome kilusias problemas“, – kalbėjo I.Bendokienė.
Jai daugiau rūpesčių kelia greta esančios A.Kriščiukaičio gatvės atnaujinimas, mat iš pradžių joje nebuvo planuota įrengti paviršinio vandens surinkimo tinklų.
Dėl šios priežasties A.Kriščiukaičio gatvėje darbai gali užsitęsti ilgiau negu iki gegužės vidurio, tačiau Linkuvos gatvei jie neturės įtakos.
Atnaujino močiutės statytą koplyčią
Buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, atsargos majoras A.Bulotas, kuriam dabar 76-eri, – vienas iš nedaugelio dvasininkų, turinčių mieste esančioje privačioje valdoje koplyčią.
Švč.Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčią 1992 metais pradėjo statyti jo seneliai Juozas ir Stefanija Stašauskai.
1994-aisiais pašventintą koplyčią kauniečiai paaukojo Katalikų bažnyčiai.
Koplyčios viduje galima išvysti kunigo A.Buloto pastangomis restauruotą kryžių, kurį jo močiutė atgabeno iš savo gimtinės Kaišiadorių rajone.
Dvasininkas prižiūri ir tvarko koplyčią, kurioje gali apsilankyti visi norintieji.
