V.Krėvės prospekto 28B sklype statomi du nedideli daugiabučiai. Įrengiant statybų aikštelę buvo iškirsta 16 įvairių medžių. Bet vienas įspūdingas ąžuolas, augantis arčiau gatvės, liko ir galima tikėtis, kad nenudžius.
Daugiabučius V.Krėvės prospekte suprojektavęs architektas Tadas Žibas sakė, kad ąžuolas auga toje vietoje, kur suplanuotas įvažiavimas į namų kiemą. Jis statyboms nekliudė, keisti projekto dėl seno medžio nereikėjo, manoma, kad medis išliks.
Patyręs architektas Virginijus Juozaitis pasakojo, kad augalija pastatams visada suteikia išskirtinumo, individualumo, pagerina bendrą pastato ir jo aplinkos vaizdą. Ypač vertingi yra seni įspūdingi medžiai.
„Jei užsakovas supranta, kad augalija yra vertybė, arba jį tuo pavyksta įtikinti, rezultatas būna geras“, – sakė architektas.
V.Juozaitis prisiminė, kaip 2005 metais projektavo daugiabutį Vaižganto gatvėje. Sklype augo didžiulis senas ąžuolas. Norint jį išsaugoti, naują statinį teko derinti prie vertingojo medžio.
Buvo nuspręsta, kad namas tarsi apsups ąžuolą, priešais jį buvo suprojektuota į dvi dalis namą skirianti laiptinė.
„Nors gamtosaugininkai nurodo, kokių taisyklių reikia laikytis norint išsaugoti medžius, gyvenimas vykstant statyboms diktuoja savo sąlygas.
Mes šiek tiek baiminomės, kad senojo ąžuolo Vaižganto gatvėje gali ir nepavykti išsaugoti. Laimė, medis pasirodė esąs tvirtas“, – neslėpė V.Juozaitis.
Vaižganto gatvės 7-ojo daugiabučio, prie kurio ir auga išlikęs senas ąžuolas, gyventoja Laima Sakalauskienė sakė, kad medis ne tik gražus. Vasarą mažiau šviesos patenka į namo laiptinę ir pastate yra vėsiau.
„Visi, kas eina pro šalį, į ąžuolo ir namo draugystę atkreipia dėmesį“, – džiaugėsi kaunietė.
Senamiestyje, Santakos parke nusprendus pastatyti Lietuvos krepšinio namus projekto autorius architektas Gintautas Natkevičius su komanda nusprendė, kad reikia išsaugoti sklype augantį šimtametį ąžuolą. Jis žaliuoja aplink suformuotame nedideliame kieme.
Plūsta pamatyti seniausios obels
Aleksote, Senosios Obels gatvėje, privačiame 18-ojo namo sklype auga vienas šalies gamtos paminklų – seniausia Lietuvos obelis, kuriai apie 360 metų. Sodybos, kurioje stiebiasi medis, šeimininkė Vanda Šiupienienė nepavargsta priiminėti svečių ir pasakoti apie obelį. Kad smalsuoliai ją galėtų geriau apžiūrėti, moteris iškirto sklypą juosiančią gyvatvorės atkarpą.
V.Šiupienienė į namus, kuriuose gyvena, atsikraustė 1960 metais. Sklype jau augo obelis, kurią drauge su vyru jie norėjo nupjauti, nes toje vietoje planavo statyti ūkinį pastatą. Tačiau kaimynė papasakojo, kad obelis augo, kai jaunas buvo jos prosenelis, todėl prašė ją palikti.
Ūkinis pastatas buvo pastatytas atokiau, obelis liko. Gamtosaugininkai obelį pripažino seniausia Lietuvoje, paskelbė šalies gamtos paminklu ir net suteikė pasą.
Vietiniai gyventojai sakė, kad norinčiųjų pamatyti obelį nestinga visais metų laikais, bet iškaba, nurodanti, kur ją rasti, išblukusi, ją reikėtų atnaujinti.
