Organizuotose tarpdisciplininėse kūrybinėse dirbtuvėse, tarptautinėje konferencijoje ir parodoje bendradarbiaujant su Europos šalių architektais buvo dalinamasi patirtimi, nagrinėjami įvairūs renovacijos aspektai, pristatyti geriausi Europos pavyzdžiai ir sumodeliuoti holistinės renovacijos principai.
Būstai nebeatitinka šiuolaikinio gyvenimo būdo
„Dažname bute mažos virtuvės ir vonios, nepatogus suplanavimas. Dabartinė renovacija dažniausiai būsto planavimo nepagerina niekaip. Be to, renovacija atliekama po vieną namą – retai kada planuojami viešųjų erdvių, jungčių sprendimai. Holistinė renovacija apima ne tik energinį efektyvumą, į kurį orientuojamasi daugumoje renovacijos projektų šiandien.
Planuojant viso kvartalo, kaip ir buvo kuriama ta gyvenamoji architektūra, renovaciją galima užtikrinti architektūrinio įvaizdžio bendrumą, urbanistinės struktūros logiką, vientisumą ir funkcionalumą“, – mano Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.
Praplėtus renovacijos suvokimo ribas galima pagerinti individualų būstą, taip pat sukurti patrauklias bendrąsias erdves. Kompleksinė renovacija gali būti ne tik fizinės aplinkos atnaujinimas, bet ir viso gyvenimo bute būdo perkrovimas.
Saugomas istorinis palikimas
Po Antrojo pasaulinio karo pastatyti daugiabučių kvartalai buvo kuriami kaip autoriniai architektų kūriniai, juos projektuojant ne po vieną namą, o kaip visumą, kurią sudaro viešosios erdvės, perėjimai, įvažiavimai ir pastatai.
Saikingumas, aiški ir paprasta geometrija, fabrikuose pagamintų elementų ir tipinių modulių naudojimas yra to laikotarpio požymis, kurį pamažu pradedame suprasti ir branginti kaip miesto istorijos sluoksnį.
Būdų, kaip inovatyviai atnaujinti daugiabučius, Europoje yra įvairių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Bordo mieste, pagal architektų projektą įgyvendintas projektas, kurio metu prie daugiabučio buvo prijungtos terasos, išplėstos erdvės. Olandijoje, Amsterdame, esantis septintajame dešimtmetyje pastatytas Kleiburgo daugiabutis pagal architektų projektą atnaujintas išlaikant ir net pabrėžiant originalią modernizmo architektūrą, pirmuose aukštuose įkuriant paslaugas teikiančias įmones, humanizuojant viešąsias lauko erdves. Abu projektai apdovanoti prestižiniu „Mies van der Rohe“ – Europos šiuolaikinės architektūros prizu (2017 ir 2019 m.).
Dabartiniai sovietmečiu statyti daugiabučių kvartalai gyventojams nepatogūs ir nepatrauklūs, todėl daugelis keliasi į miesto centrą arba priemiesčio erdves.
Pirmu atveju susiduriama su dideliu gyventojų skaičiumi ir gausiai apstatytomis erdvėmis, antru – individualiais pastatais ir kiemais. Pritaikius holistinės kvartalinės daugiabučių renovacijos principus būtų sukurta trečioji alternatyva.
Stiprina bendruomenių ryšius
Ekspertės teigimu, į daugiabučių modernizavimą reikia aktyviau įtraukti bendruomenes ir užsiimti jų švietimu, kad netrūktų informacijos ir drąsos svarstyti įvairesnes, daugiau potencialo turinčias renovacijos galimybes. Atnaujinant tik pastatų fasadus ir inžinerinę infrastruktūrą praleidžiama proga ne tik gerokai pakelti būsto vertę, bet ir stiprinti gyventojų susitapatinimą su jų gyvenamąja vieta.
„Gyventojai užsidaro savo butuose ir jiems visiškai neįdomu, koks yra kiemas, ar jis sutvarkytas, koks suoliukas pastatytas, koks tas pastatas yra ir kad juo reikia rūpintis toliau. Su laiku tokia erdvė ima degraduoti, nykti.
Sprendžiant dėl viso kvartalo atnaujinimo ir taikant holistinius principus bendruomenės stiprinamos, sujungiamos, atnaujinama ne tik fizinė erdvė, bet ir bendruomenių tradicijos, tarpusavio ryšiai, todėl reikia pradėti nuo visumos ir pereiti prie detalių“, – pabrėžia R.Leitanaitė. Lietuvos architektų sąjunga ragina rūpintis ne tik pavienių daugiabučių modernizavimu, bet ir kvartalų visuma. Pasak architektų, holistinis požiūris gali išspręsti daugybę urbanistinių ir socialinių problemų, suvienyti bendruomenes, o verslą paskatinti akyviau įsitraukti į modernizacijos procesus.
