Pasak „Citify“ įkūrėjo Edmundo Jankausko, būtent šiuose rajonuose planuojama statyti daugiausia naujų daugiabučių ir skiriamas didžiausias dėmesys socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai kurti. Tad nenuostabu, kad ir įsigyti būstą šiuose rajonuose pastaruoju metu atrodo patraukliai.
Šnipiškės vilioja ir gyventojus, ir verslą
Didžiausias būstų pasirinkimas fiksuotas Šnipiškėse: nuo metų pradžios šiame rajone jau įvyko daugiau nei 200 sėkmingų NT sandorių, o rugsėjo pabaigoje pirminės rinkos pasiūla siekė dar 500 butų.
Šis rajonas, anot E. Jankausko, tarp pirkėjų taip populiarėja todėl, kad iš kitų rajonų išsiskiria itin aktyviai tvarkoma infrastruktūra: mėgstantiems aktyviai leisti laiką čia įrengta laisvalaikio erdvė „Drakono pieva“ ir nutiesti dviračių takai, o mėgstančių pasivaikščioti laukia japoniškas sodas, Neries senvagės slėnis, atgaivinta Neries krantinė ir netrukus atsirasianti Šnipiškių aikštė.
„Nors dabar šis rajonas išsiskiria itin gausia būsto pasiūla, Šnipiškėse lieka dar daug NT vystymui tinkamos teritorijos. Dėl nedidelio atstumo iki centro, itin spartaus darbo vietų skaičiaus augimo bei didėjančios paslaugų pasiūlos, tikėtina, kad Šnipiškių rajonas išliks tarp populiariausių ir artimoje ateityje“, – įsitikinęs E. Jankauskas.
Tuo, kad Šnipiškių rajonas ateityje išgyvens itin didelę transformaciją, neabejoja ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius. „Šnipiškės, kaip ir Viršuliškės, turi puikias plėtros galimybes, nes čia pastatai gali stiebtis iki 35 aukštų. Be to, rajonas unikalus ir savo lokacija, nes yra arti senamiesčio. Tai teritorija, esanti jautrioje zonoje, turinti išlikusią senovinę architektūrą ir stiprią vietos bendruomenę, kuri reikli architektūros kokybei ir plėtros standartams“, – apie šio rajono išskirtinumą pasakoja jis, pridurdamas, kad vieno aspekto jam visgi dar trūksta.
Lvivo gatvė, pasak M. Statulevičiaus, atkerta verslo centrų teritoriją nuo gyvenamosios dalies, nors ši gatvė galėtų abi minėtas zonas sujungti per įvairias funkcijas – užimtumą bei kultūrines veiklas, o joje naujai įsikūrę restoranai ir kavinės padėtų harmoningai sulieti skirtingoms rajono dalims.
„Kartu tai būtų impulsas vystytojams aktyviau įgyvendinti užsienyje populiarią CBD (angl. central business district) koncepciją, kad Šnipiškės taptų socialiai aktyviu ir gyvybingu rajonu. Žvilgtelėjus į statybos leidimų kiekį, akivaizdu, kad ateityje šiame rajone turėtų būti sukurta dešimtys tūkstančių darbo vietų, todėl paskui karjerą čia galėtų atsikraustyti tiek pat gyventojų. Jeigu taip nutiks, šis rajonas puikiai atitiks kompaktiško, bet kokybiško gyvenimo mieste reikalavimus“, – teigia jis.
Lyderių trejetukas keisis
Antroje vietoje pagal būsto pardavimų aktyvumą – Pilaitė, kurioje nuo metų pradžios įvyko 198 pardavimo sandoriai, o rugsėjo pasiūla siekė 296 butus. Šiuo metu Pilaitėje statomas vienas darželis, ateityje planuojama pastatyti dar du, čia turėtų atsirasti ir dar viena mokykla bei baseinas, plečiamas gatvių ir dviračių takų tinklas. Visgi, nors šis rajonas, anot NT ekspertų, vis dar išlieka vienu populiariausiu tarp naujakurių dėl anksčiau pradėtos tvarkyti infrastruktūros, patrauklių būsto kainų bei besiplečiančio paslaugų tinklo, ateityje dėl mažėjančio sklypų skaičiaus, tikėtina, jo vystymas lėtės.
Trečiasis pagal NT rinkos aktyvumą – Lazdynų mikrorajonas, kuriame nuo metų pradžios parduoti 149 butai, o rugsėjį naujų šeimininkų laukė dar 429. Itin intensyvi šio rajono plėtra vyks teritorijoje prie Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO, kur numatoma statyti daugiau nei tūkstantį naujų butų. Nors jau dabar Lazdynai (ir Lazdynėliai) yra patrauklūs naujakuriams dėl patogaus susiekimo ir galimybės leisti laiką gamtos apsuptyje, ateityje, įgyvendinus ambicingą Užvingio salos tilto, vedančio į Vingio parką, projektą, šios Vilniaus zonos patrauklumas dar labiau išaugs.
„Be jau minėtų rajonų, itin daug augimo ir modernėjimo potencialo turi Viršuliškės. Kaip rodo mūsų naudojamo miesto analizės įrankio „Pulse“ duomenys, šioje miesto zonoje pastebimai gerėja gatvių infrastruktūra, neseniai nutiestas dviračių takas iki miesto centro, be to, numatytas didelis NT plėtrai skirtų sklypų skaičius – Viršuliškėse ateityje turėtų būti įgyvendinti bent septyni nauji daugiabučių projektai, kurie sostinės NT rinką papildys 1,4 tūkst. naujų butų“, – teigia E. Jankauskas ir apgailestauja, kad gerų žinių dar negreitai sulauks Naujosios Vilnios, Grigiškių ir Karoliniškių gyventojai, mat, norint pakeisti šių zonų veidą ir suaktyvinti NT rinką, juose būtini kompleksiniai sprendimai.
Ar geras laikas dairytis būsto?
Nors Vilniaus perspektyvos ir patrauklumas ieškantiems naujų namų tikrai nemažėja, vis tik savo svajonę šiuo metu ryžtasi įgyvendinti ne kiekvienas, net ir tam rimtai rengęsis gyventojas.
„Šiuo metu būsto įsigijimų pirminėje rinkoje duomenys rodo, kad sandorių įvyksta mažiau nei įprastai. Žvelgdami į ilgalaikes gyventojų būsto kaitos ir demografines tendencijas matome, kad per mėnesį būdavo nuperkama apie 400–450 butų, o šiuo metu šis skaičius sumažėjęs per pusę. Nors statytojai gali pasiūlyti daugiau būstų, išaugusios bankų paskolų palūkanos sumažino gyventojų galimybes juos įsigyti“, – sako LNTPA prezidentas M. Statulevičius ir priduria, kad prie įprastų rodiklių tikimąsi sugrįžti kitų metų antroje pusėje.
Svarstantiems, ar šiuo metu tinkamas metas dairytis būsto sostinėje, M. Statulevičius rekomenduoja vadovautis labai paprasta taisykle: „Būstą reiktų pirkti tuomet, kai jo reikia sau gyvenimui, jis turėtų būti įsigyjamas kaip gerovės užtikrinimo priemonė, kai netenkina turimos gyvenimo sąlygos ar aplinka, kai žmogus dėl emocinio ir socialinio nepasitenkinimo blogina savo gyvenimo kokybę.
Tokiu atveju, jei galimybės leidžia, savo buitį reiktų gerinti nedelsiant, o ne bandyti pasinaudoti būsto kainų žemumomis ar jo viršūnėmis“, – tvirtina jis, bet patikslina, kad visai kita situacija, kai būstas perkamas investicijai. Čia veikia kiek kitokie dėsniai, mat investicija šiuo laikotarpiu gali ir neatnešti laukiamų rezultatų, nes iš nuomos gaunama grąža šiuo metu yra mažesnė nei istoriškai įprasta.
Kalbėdamas apie būsto pasirinkimą, LNTPA vadovas pabrėžia, kad, ypač dabar, kai būsto rinka yra sulėtėjusi ir ne visi NT plėtotojai galį įgyvendinti savo planus bei įsipareigojimus, įsigyjant būstą būtina atkreipti dėmesį į tai, iš ko jis perkamas ir kokie kokybės standartai jį statant buvo realiai įgyvendinti.
„Atsakingi plėtotojai atsižvelgia į būsimų gyventojų poreikius net rajono mastu: pavyzdžiui, jeigu ten trūksta žaidimų aikštelių, jos bus įrengtos, pagal zonos specifiką pasirūpinama automobilių stovėjimo aikštelėmis ar kaip tik atvirkščiai – jos sumažinamos, tą plotą išnaudojant kitai būtinai infrastruktūrai.
Labai svarbu, kad įsigyti būstą susiruošusiam žmogui būtų atsakyta į visus klausimus, jeigu reikia, nereiktų vengti pasikonsultuoti ir su teisininkais, NT brokeriais ar būstą stačiusiais statybininkais. Būsto pirkimas – svarbus žingsnis, tad būtina domėtis projektų vystytojais ir finansuotojais, nebijoti rinktis iš kelių variantų ir tikrai ne visuomet sutikti su pirmu pateiktu pasiūlymu“, – sako M. Statulevičius.
