Ne vienoje byloje savo likimą bandantys išspręsti projekto įgyvendintojai svarsto, kodėl kilo daugybę metų užsitęsusi dviprasmiška situacija. Tai, anot jų, galėjo lemti kelios priežastys: daugiaaukščio namo kaimynų noras pasipelnyti, skirtingas institucijų įstatymų interpretavimas bei valdininkiškos ambicijos.
Kauno miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad statinys gali būti išgelbėtas, bet tuomet skirtingus teisinius niuansus nagrinėjančios bylos neturėtų vykti vienu metu. Tuo tarpu teismuose su verslininkais besibylinėjančių kaimynų bei kai kurių valstybinių institucijų atstovų nuomone šiuo metu yra taisomos praeityje padarytos klaidos.
Pradžioje kliūčių nebuvo
Dar 2011 metais tuometiniai 0,074 hektaro ploto sklypo, esančio Č. Sasnausko gatvėje, savininkai Semionas ir Elena Bulatovai, planuodami, kad jų nuosavoje teritorijoje galėtų iškiltų daugiabutis, dėl reikiamų dokumentų kreipėsi į atsakingas institucijas – Kauno miesto savivaldybę bei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Kauno skyrių.
Pastarasis dokumentuose nurodė – žemės sklypo, kuriame numatoma statyba, detalusis planas bus patvirtintas gavus iš kaimyninių sklypų savininkų sutikimus. Tokių pritarimų reikėjo, nes pagal pateiktą planavimo schemą Č. Sasnausko gatvėje numatyta statyti daugiabutį, per daug priartėjantį prie greta esančių sklypų ribos.
Tuo metu Bulatovai turėjo kelis kaimynus – iš vienos pusės Vytį Jusevičių, o iš kitos – UAB „Žaliakalnio investicijos“ ir valstybinę žemę patikėjimo teise valdančią NŽT. Pastaroji vėliau, 2017 m., savo dalį išnuomojo dviem daugiabučių savininkų bendrijoms.
Kadangi NŽT 2012 m. neišreiškė prieštaravimo Č. Sasnausko g. 23 numeriu pažymėto sklypo detaliajam planui, tiek statytojai, tiek po keleto metų statybos leidimą išdavusi Kauno miesto savivaldybė, tiek projektą įgyvendinęs projektavimo biuras laikė, kad jos sutikimas dokumentui gautas. 2012 m. liepos 12 d. detalusis sklypo planas patvirtintas.
Bulatovai jokių tolimesnių veiksmų nepradėjo, bet 2016 m. sklypą Č. Sasnausko gatvėje pardavė bendrovei „Juice & Water group“, kurios vienintele akcininke buvo pati E. Bulatova. Įmonė, norėdama gauti statybos leidimą, tvirtina surinkusi visus pagal tuometinius teisės reikalavimus paruoštus dokumentus ir 2017–ųjų rudenį tokį dokumentą gavusi.
Tačiau dėl kelių aplinkybių statytojai netrukus įsivėlė į iki šiol besitęsiantį teismų maratoną, kurio metu šešiaaukščio likimas pakibo ant plauko – vienuose teismuose liepta jį nugriauti, o kituose vyksta gelbėjimo procedūra.
Pasak „Juice & Water group“ teisininkų, šios istorijos nė nebūtų buvę, jei prieš dešimtmetį valdininkai būtų aiškiai pareiškę – tokio pastato, koks numatytas architektų, tokiame sklype, koks priklauso Bulatovams, pastatyti neįmanoma. Jos, pašnekovų teigimu, nebūtų buvę ir tuo atveju, jei teismų metu objekto statytojams ištaisius projektinius trūkumus, valdininkai staiga nebūtų persigalvoję ir užsispyrę – naujo statybų leidimo nebus.
„Pirmasis statybos leidimas buvo gautas, dokumentai sutvarkyti, pastatas pastatytas. Bet, prasidėjus teismams, liepta jį nugriauti, o juk tai – kraštutinė priemonė, kuri pasirenkama tik tokiu atveju, kai kitos išeities nebėra. Bet juk ji yra. Dokumentai buvo pakoreguoti pagal naujus reikalavimus ir tam, kad jie taptų galiojančiais, betrūksta vieno parašo. Deja, dabar tvirtinama, jog jį gauti neįmanoma, nes to nėra numatyta įstatymuose“, – teigia „Juice & Water group“ teisininkas Ričardas Gabrilavičius.
Kaimynas persigalvojo
Teismų ir kartais nesuvokiamų sprendimų karuselė, anot bendrovės „Juice & Water group“ atstovų, įsisuko tuomet, kai jau po detaliojo plano patvirtinimo jį iš pradžių palaikęs kaimynas V. Jusevičius staiga persigalvojo ir pareiškė nepageidaujantis, kad šalia jo žemės sklypo iškiltų didelis pastatas, nes šis jam esą užstos saulę. Pagal kauniečio ieškinį Kauno apygardos administraciniame teisme inicijuotas teismo procesas dėl detaliojo plano panaikinimo.
Tuomet detaliojo plano sprendinius V. Jusevičius pripažino taikos sutartimi iš „Juice & Water group“ gavęs 11 600 eurų. Kai įmonė po kelių metų nutarė pakoreguoti detaliojo plano sprendinius, V. Jusevičius vėl kreipėsi į teismą. Tąkart statytojams taika su kaimynu kainavo 13 tūkst. eurų ir priimtą sprendimą, norint išvengti naujų problemų su kaimynu, nieko dokumentuose nebekeisti.
Dar kartą teismuose „Juice & Water group“ su V. Jusevičiumi susitiko pastarajam inicijavus teismo procesą dėl statybos leidimo panaikinimo. Pagrindinis ieškinio argumentas – pastatas statomas per arti jo sklypo ribos. Netrukus po to, kai teismas sustabdė daugiaaukščio statybą, V. Jusevičiaus advokatė Rasa Gradauskienė verslininkams, anot jų, pateikė taikos susitarimą, kurio vertė – 200 tūkst. eurų.
„Juice & Water group“ į tokį pasiūlymą nereagavo. Neužilgo Kauno apygardos teismas savo nutartimi V. Jusevičiaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažino neteisėtu ir panaikino draudimą tęsti statybas. Tuomet teismas konstatavo, kad V. Jusevičius siekia ne užtikrinti ieškinio įvykdymą, o pakenkti statytojui.
Tačiau istorija tęsėsi toliau – V. Jusevičius rašė įvairius skundus bei prašymus skirtingoms institucijoms, teismams ir jam pavyko „Juice & Water group“ uždrausti sudaryti būstų šešiaaukštyje pirkimo–pardavimo sutartis.
Situacija be išeities?
Teismams besitęsiant, į bylų nagrinėjimą įtraukta ir NŽT. Valstybinė institucija viename iš posėdžių, taip abstulbindama statytojus, pareiškė, kad statinys yra pastatytas per arti valstybinės žemės ribos. Prasidėjo naujas teismų maratonas, tik jau su NŽT.
Kauno apygardos teismas iš dalies panaikino 2017 metų Kauno savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą konstatavęs, kad be kaimynų – V. Jusevičiaus ir NŽT Kauno skyriaus – sutikimo daugiabutis buvo pastatytas per arti jų sklypų ribos. Nuosprendyje statytojui suteiktas 8 mėnesių terminas naujam statybos leidimui gauti.
Kaip teigė „Juice & Water group“ teisininkas R. Gabrilavičius, pradėjus rengti naują projektinę dokumentaciją, joje buvo ištaisytos ankstesnės projekto korektūros klaidos dėl pastato aukštingumo, tad V. Jusevičiaus sutikimo pastato statybai esą jau nereikėjo, nes išlaikyti visi leistini atstumai. Tačiau situacija dėl prieš trejus metus pasikeitusios NŽT pozicijos, anot pašnekovo, nebuvo išspręsta, o tik įsibėgėjo.
Pasak R. Gabrilavičiaus, 2011–2012 m. NŽT įrašus ant detaliojo plano ir kitų dokumentų kaip pritarimus jiems pripažino tikrinusios institucijos – niekas tuomet jokių papildomų dokumentų nepasigedo. Būtent todėl verslas, išsiaiškinęs, kaip pats tvirtina, su galimai pasipelnyti siekusiu kaimynu, ir galėjo pradėti bei pabaigti daugiabučio statybas.
Tačiau tam, kad jos būtų įteisintos, reikėjo ne tik parengti koreguotą projektinę dokumentaciją, bet ir gauti naują statybos leidimą. Pastarasis nebus išduotas, jei, kaip minėta, tam nepritars kaimyninio sklypo savininkai – NŽT ir „Žaliakalnio investicijos“. Pastaroji įmonė sutikimą „Juice & Water group“ suteikė, o valstybei atstovaujanti organizacija atsisakė tvirtindama, jog jokie teisės aktai nenumato tokių sutikimų išdavimo jau pastatytam pastatui.
„Vis atsiranda naujų bylų ir naujų kliūčių situacijai baigti, nors akivaizdu, kad jau senokai baigtas statyti pastatas niekam netrukdo ir jokių interesų nepažeidžia“, – verslininkų nuomonę publikacijos autorei perdavė teisininkas.
Skirtingi vertinimai
Teismų sprendimai, vertinant NŽT poziciją dėl nesutikimo išduoti leidimą statyti pastatą arčiau sklypo ribos, išsiskyrė. Kauno apylinkės teismas savo sprendime išdėstė, kad valstybė ir teisės aktai yra numatę procedūras, kaip įteisinti net nelegalias statybas, o būdas, kaip išduoti sutikimą statinį pastatyti arčiau valstybinio sklypo ribos, kai apie tai kalbama daugiau nei 10 metų, bei iš esmės nėra pažeidžiami jokie trečiųjų šalių interesai, galėtų būti rastas.
„Siekti kompromiso, o ne priešingai – gilinti interesų konfliktą. Valstybė skatina taikų susitarimą. Šiuo atveju atsakovės atstovė, paklausta posėdyje, ką ieškovas turi atlikti, kad būtų gautas atsakovės sutikimas, tokio paaiškinimo teismui nepateikė. Teismas tai vertina kaip veikimą priešingai valstybės institucijos tikslams ir funkcijoms“, – skelbiama prieš metus priimtamame Kauno apylinkės teismo sprendime.
Tačiau Panevėžio apygardos teismas šią bylą pirmos instancijos teismui grąžino nagrinėti iš naujo. Į istoriją įtrauktos ir su byla iki šiol nesusijusios organizacijos – daugiabučių namų savininkų bendrijos. Čia vėlgi išsiskyrė ir „Juice & Water group“, ir teismų, ir NŽT nuomonės.
Viena pusė tvirtina ir vieni teismai pritaria, kad valstybinės žemės nuomininkai gali būti prilyginami žemės savininkams bei valdytojams, o kiti kategoriškai su tuo nesutinka. Pastarųjų nuomone, būtent NŽT patikėjimo teise valdo valstybinę žemę ir niekam šios funkcijos ji perduoti negali. Tad „Juice & Water group“ atveju, daugiabučių savininkų, besinuomojančių valdišką žemę, nuomonės NŽT esą neturėtų klausti, nes ji teisiškai nėra svarbi.
„Nežinome, kodėl į procesą įtraukiami asmenys, kurių teiginiai ar nuomonė neturi juridinės galios. Taip tik vilkinamas teismų procesas“, – mintimis pasidalino R. Gabrilavičius.
Tuo tarpu NŽT pakomentavo, jog teismas, nustatęs, kad ginčas liečia daugiabučių bendrijas, jas įtraukė į bylą. „Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiais kaip nagrinėjamas atvejais, kai žemės sklypo savininkas ir valdytojas nesutampa, statytojas, siekiantis gauti statybos leidimą, turi gauti tiek gretimos teritorijos savininko, tiek ir jos valdytojo sutikimus, kadangi pastarųjų asmenų interesai gali būti skirtingi. Taigi, ginčo atveju bendrijų sutikimas yra privalomas, tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu“, – informavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.
Kova su laiku
Dabar, pasak „Juice & Water group“ teisininko, vyksta kova su laiku. Kol vienuose teismuose bandoma gauti paskutinį, statybos leidimui įgyti reikalingą NŽT parašą, kituose kovojama su įpareigojimu statinį nugriauti.
Teisininko teigimu, yra dar viena išeitis, kaip apsieiti be NŽT sutikimo. Bet ši situacija taip pat nagrinėjama teisme. Kaip minėta, 0,47 hektaro ploto sklypo savininkai yra du – NŽT ir „Žaliakalnio investicijos“. Būtent pastaroji įsikūrusi greta sklypo su „Juice & Water group“ ribos. Tačiau tuomet, kai ankstesni savininkai iš valstybės įsigijo žemę, nesudarytas vienas svarbus dokumentas – kaip savininkai naudos lygiomis dalimis valdomą, į atskirus sklypus nepadalintą žemės plotą.
Būtent dėl šio niuanso Kauno apylinkės teisme šiuo metu taip pat vyksta byla. Ją inicijavo „Žaliakalnio investicijos“. Jei, teisme nustatant naudojimusi sklypu tvarką, pastaroji įmonė bus pripažinta „Juice & Water group“ kaimyne, nežinomybės sūkuryje atsidūręs šešiaaukštis bus įteisintas.
„Vienu metu vyksta daug bylų, galinčių turėti lemiamą sprendimą ne tik verslo, bet ir žmonių likimui. Turbūt būtų logiška, jei procesai, įtakojantys vienas kitą, vyktų iš eilės. Tuomet, priėmus vieną sprendimą, natūraliai išsispręstų kiti“, – sako R. Gabrilavičius.
Savivaldybė siūlo susitarti
Kad šešiaaukštis turėtų būti nugriautas, yra nusprendęs Kauno apylinkės teismas, nes per nurodytą terminą „Juice & Water group“ nepateikė galiojančio statybos leidimo. Vykdyti nutartį pavesta antstoliui, o griovimo išlaidas turėtų padengti trys subjektai: statytojai, projektuotojų biuras bei Kauno miesto savivaldybė.
Pastarosios administracijos paruoštame atsiliepime teismui teigiama, kad susipažinus su prieinama bylos medžiaga, sutiktina su skolininko – statytojo pozicija, išdėstyta atsiliepime, kad antstolis privalėjo surinkti visus duomenis ir konstatuoti, kad nėra įvykdyta pirmoji ir antroji teismo sprendimo dalys. O jos yra tokios:
Pirma dalis: „Leisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juice & Water group“ per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį Č. Sasnausko g. 23, Kaune, ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus.“
Antra dalis: „Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juice & Water group“ šių veiksmų neatlikus per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti ją per šešis mėnesius nuo 2022 m. kovo 7 d. savo lėšomis (35 proc. išlaidų), atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (60 proc. išlaidų) ir atsakovo Žilvino Radvilavičiaus projektavimo biuro lėšomis (5 proc. išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį Č. Sasnausko g. 23, Kaune, ir sutvarkyti statybvietę.“
Kauno miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, jog tik nustačius, kad pirmoji teismo sprendimo dalis neįvykdyta ir nebėra galimybės jos vykdyti, galima pereiti prie antros teismo sprendimo dalies vykdymo.
„Kauno miesto savivaldybės administracija neturi duomenų apie antros dalies vykdymą, jų nepateikia nei pareiškėjas antstolis, nei skolininkas – statytojas. Todėl teismas, prieš priimdamas procesinį sprendimą dėl savo sprendimo nevykdymo, turėtų, pilnai atskleidus aplinkybes, pagrįstai (esant įrodymams byloje) konstatuoti, kad skolininkas neįvykdė ar atsisako vykdyti antrąją teismo sprendimo dalį“, – rašoma atsiliepime teismui.
Be to, Kauno miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad neužtenka antstoliui tik formaliai konstatuoti, kad statyba neįteisinta ir pastatas nenugriautas (kas buvo šiuo ginčo atveju), bet ir įsigilinti į motyvus ir pasitelkus protingumo principą, spręsti dėl efektyvaus teismo sprendimo vykdymo galimybių, pvz. stabdyti vykdymo procesą, kol pasibaigs visi teisminiai procesai, susiję su šios bylos teismo sprendimo pirmos dalies įgyvendinimu. Šiuo atveju omenyje turimi procesai dėl sklypo naudojimo teisių nustatymo bei „Juice & Water group“ bylinėjimosi su NŽT.
Kita pusė
„Noriu paminėti, kad kompensacija dėl 2012 metų detalaus plano, kuris niekaip niekada statytojo nebuvo įgyvendintas, V. Jusevičiui buvo išmokėta tik vieną kartą, berods 2012 m. Daugiau jokios kompensacijos nebuvo mokamos. V. Jusevičiui vėliau buvo sumokėtos tik jo patirtos bylinėjimosi išlaidos procesuose“, – raštu žurnalistei pateiktame atsakyme teigė V. Jusevičiaus advokatė R. Gradauskienė, pasiteiravus, kodėl ginant visuomeninį interesą jos atstovaujamam asmeniui reikėjo vis didesnių sumų ir kaip šios pasitarnavo aplinkinių gyventojų gerovei.
Anot advokatės, žemės sklypo Č. Sasnausko g. 23, Kaune, teritorijos planavimas detaliaisiais planais ir jų pakeitimais bei šiame sklype statybą leidžiančių dokumentų išdavimas nuo pat pradžių vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
2012 m. liepos 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypo Č. Sasnausko 23 detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas sklypo detalusis planas, R. Gradauskienės teigimu, pažeidė žemės sklypo užstatymo intensyvumą ir tankį, atstumus iki gretimų sklypų ribų bei kitus privalomuosius sklypo sutvarkymo reikalavimus. Dėl to administraciniame teisme pagal V. Jusevičiaus skundą buvo pradėta administracinė byla, kuri baigta pareiškėjo ir statytojo taikiu susitarimu.
„Šio susitarimo pagrindu S. Bulatovas sumokėjo V. Jusevičiui 11 600 eurų nuostolių, atsirandančių V. Jusevičiaus nekilnojamajam turtui dėl detalaus plano patvirtinimo, – rašo advokatė. – Svarbu pažymėti, jog statytojas neįgyvendino minėto detalaus plano sprendinių, nesikreipė dėl statybos leidimo gavimo pagal šį detalųjį planą ir vėliau visiškai nustojo juo vadovautis – šios teritorijos naudojimo režimas buvo pradėtas keisti įgyvendinant naujus, visiškai kitokius statytojo sumanymus.“
R. Gradauskienės teigimu, 2016 m. statytojui pradėjus statybos darbus žemės sklype, V. Jusevičiui atsitiktinai tapo žinoma, jog 2016 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo Č. Sasnausko g. 23, Kaune, detaliojo plano koregavimo“, kuriuo buvo pakoreguotas atstumas iki V. Jusevičiui priklausančio žemės sklypo, taip pat statomo pastato matmenys.
„Kitaip tariant, statyba buvo numatyta neišlaikant absoliučiai jokių atstumų iki gretimo sklypo ribos. Pradėjęs aiškintis, kaip tai galėjo atsitikti, V. Jusevičius detaliajame plane rado ne tik suklastotą savo parašą, tačiau ir kitos šio žemės sklypo bendraturtės parašą, kuri savo pasirašymo metu jau pusę metų buvo mirusi. Šio detalaus plano pagrindu 2016 m. gruodžio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti naują statinį“, – rašo advokatė.
Anot jos, iškilus dokumentų klastojimo faktui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat užvesta byla teisme dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.
„Pirmojo posėdžio metu statytojas netikėtai pateikė informaciją, jog šių administracinių aktų galiojimas jo iniciatyva buvo atšauktas, aktai panaikinti ir padengė V. Jusevičiaus bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl šio proceso, – teigia R. Gradauskienė. – Vis dėlto, istorija nesibaigė. Netrukus V. Jusevičius sužinojo, jog 2017 m. spalio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė dar vieną statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį pagal Ž. Radvilavičiaus projektavimo biuro parengtą „Gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato Č. Sasnausko g. 23, Kaune, naujos statybos projektas“ projektą. Susipažinus su minėto projekto sprendiniais, paaiškėjo, jog jais buvo padaryta eilė teisės aktų pažeidimų, dėl ko teisme buvo užvesta nauja civilinė byla.“
NŽT pradėtų statybų nelegalizuoja
„Visų pirma, reikėtų pradėti nuo to, kad NŽT atsisakė išduoti sutikimą statyti pastatą arčiau nei 3 metrai nuo gretimo žemės sklypo Savanorių pr. 168 ribos. Dėl atsisakymo išduoti tokį sutikimą šiuo metu vyksta teisminis procesas civilinėje byloje. Tuo pačiu pažymėtina, kad statybos leidimą išduoda ne NŽT ir NŽT negalėtų komentuoti, ar šiuo konkrečiu atveju NŽT sutikimo nebuvimas yra vienintelė priežastis statybos leidimui neišduoti. Kaip žinia, Kauno apylinkės teismo sprendime pagal VTPSI ieškinį yra nurodytas ne vienas motyvas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybų leidimo panaikinimo“, – teigia NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas R. Golubovas.
Anot jo, Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime civilinėje byloje konstatuota, kad teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, laiko nepagrįstu atsakovų teiginį, jog žemės sklypo Savanorių pr. 168 valdytoja NŽT sutiko, kad gyvenamasis pastatas būtų statomas neišlaikant normatyvinio atstumo iki šio sklypo ribos.
Iš teismui pateiktų įrodymų taip pat matyti, jog Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 28 d. raštu, adresuotu S. Bulatovui, nurodė neprieštaraujantis, kad gavus su planuojama teritorija besiribojančiose valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų / nuomininkų / naudotojų raštiškus sutikimus, rengiant žemės sklypo Č. Sasnausko g. 23 detalųjį planą, planuojamos teritorijos užstatymo riba būtų nustatyta pagal pateiktą planavimo schemą.
Sprendžiant iš to, jog NŽT sutiko planuojamos teritorijos užstatymo ribą nustatyti pagal pateiktą planavimo schemą, o schemoje užstatymo ribos atstumas iki žemės sklypo Savanorių pr. 168 nenurodytas, teismas darė išvadą, jog NŽT nedavė sutikimo, kad gyvenamasis pastatas būtų statomas neišlaikant normatyvinio atstumo iki Savanorių pr. 168 sklypo ribos.
Bendrovė į NŽT Kauno skyrių su prašymu duoti sutikimą gyvenamojo namo statybai arčiau žemės sklypo ribos kreipėsi 2021 m. liepos 21 d. Į tai buvo atsakyta, kad teisės aktai statytoją įpareigoja atitinkamus sutikimus ir leidimus gauti prieš pradedant statybos darbus.
„Į NŽT buvo kreiptasi dėl sutikimo išdavimo, kai statinys jau buvo pastatytas. NŽT sutikimus išduoda tik tuomet, kai šiuos prašoma išduoti iki statybos ar rekonstravimo veiksmų atlikimo pradžios, t. y. statybos veiksmams, kurie bus atlikti ateityje. Pažymėtina, kad NŽT nėra įgaliota išduoti sutikimus įteisinti jau pastatytų statinių statybą (esamų statinių rekonstrukciją), kuri prašymo pateikimo dieną yra atlikta, todėl ir buvo atsisakyta išduoti sutikimą gyvenamojo namo statybai arčiau žemės sklypo Savanorių pr. 168 ribos“, – rašo R. Golubovas.
Kokius veiksmus „Juice & Water group“ turėtų atlikti, kad sutikimą vis dėlto gautų, ir, jei jo visgi nebūtų, ar galėtų bei kaip turėtų vykti nelegalios statybos įteisinimo procedūra, NŽT žurnalistei neatsakė.
Dėl atsisakymo išduoti tokį sutikimą šiuo metu vyksta teisminis procesas civilinėje byloje.
