Ką reikia žinoti parduodant žemės ūkio paskirties žemę: svarbiausi punktai

Visais laikais žemės sklypas yra vertinamas. Jį galima laikyti sau, savo vaikams arba esant reikalui arba itin aukštoms nekilnojamo turto kainoms – nieko nelaukti ir planuoti, kaip kuo greičiau įvykdyti pardavimo sandorį turimai žemei. Tad šįkart apie žemės ūkio paskirties sklypo pardavimą konsultuoja įmonės „NT pardavimų sprendimai“ įkūrėja Asta Samulionytė.

Žemės ūkio paskirties žemei priklauso: mėgėjų sodo žemės sklypai, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai, rekreacinio naudojimo žemės sklypai, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Žemės ūkio paskirties žemei priklauso: mėgėjų sodo žemės sklypai, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai, rekreacinio naudojimo žemės sklypai, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-11-13 12:10, atnaujinta 2023-11-16 05:42

Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas nėra paprastas ir lengvas procesas dėl taikomų specifinių reikalavimų. Svarstant apie tokios žemės pardavimą kyla daugybė klausimų: kaip ir kokiu būdu reikia įspėti kaimynus apie žemės pardavimą, kaip gauti Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimą žemės pardavimui, ar būtini kadastriniai matavimai žemės sklypui, kokia žemės kaina, kada turi būti atsiskaitoma už parduodamą sklypą?

Pasak įmonės įkūrėjos, žemės ūkio paskirties žemės negalite parduoti bet kam. Šią procedūrą griežtai prižiūri Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Brokerė pripažįsta, jog žemės ūkio paskirties sklypai yra vieni populiariausių, dėl to, norint juos parduoti, yra taikomi tam tikri reikalavimai.

Žinodami valstybės taikomus reikalavimus bei besikreipdami į NT brokerį greičiau įvykdysite pirkimo–pardavimo sandorį. Ji pateikia penkis svarbius punktus, kuriuos verta įsidėmėti, jeigu Jūsų planuose – žemės ūkio paskirties sklypo pardavimas.

Įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą pirmumo teise turi sklypo bendraturčiai, taip pat sklypo naudotojai, kurie naudojasi sklypu žemės ūkio veiklai ilgiau nei vienerius metus ir yra įregistravę sklypo nuomos sutartį Registrų centre; taip pat kaimynai, kurių sklypai ribojasi su Jūsų sklypu bei ūkininkai, turintys ūkį toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje.

Jeigu šie asmenys pirkimo atsisakys, galėsite jį parduoti kitiems asmenims. Norėdami parduoti žemės ūkio paskirties žemę, turėsite gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą. Būsimas žemės ūkio paskirties sklypo pirkėjas taip pat turi gauti iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimą sklypą įgyti bei užpildytą deklaraciją apie jau turimus sklypus pateikti tiesiogiai notarui.

Svarbu paminėti, kad jeigu asmuo savo nuosavybės teise ir susijusių asmenų nuosavybės teise bendroje sumoje turi daugiau nei 500 ha žemės, pirkimas nebebus galimas. Tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties žemė yra miesto teritorijoje, iki pardavimo jam turi būti privalomai atlikti kadastriniai matavimai. Tuo tarpu, jei žemė yra ne miesto teritorijoje, tai jos pardavimui pakaks ir preliminarių matavimų, jeigu turimas sklypo planas atitinka keliamus reikalavimus.

Žemės ūkio paskirties sklypo pardavimas yra laikomas vienu iš sudėtingesnių sandorių, nes jame reikia gerai išmanyti nuolat besikeičiančius įstatymus, taip pat procesų eiliškumą, netgi derybų psichologiją bei žinoti būsimo atsiskaitymo tvarką.

Kokios kainos galima tikėtis?

Įtaką sklypo kainai gali turėti trys pagrindiniai kriterijai: sklypo plotas, našumo balas ir sklypo būklė. Jeigu jie bus vertinami aukštai, tai ir pardavimo sandoris bus palankus sklypo pardavėjui. Svarbią įtaką žemės sklypo kainai turi ir pardavėjo derybiniai įgūdžiai. Tokių sklypų pirkėjai jau yra sudarę ne vieną pirkimo–pardavimo sandorį ir turintys gerus derybinius įgūdžius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.