Remontą pasidarė iš pensijos
Europinio geležinkelio „Rail Baltica“ krovinių stoties statybų Gustonių kaime su baime laukia Panevėžio rajono savivaldybei priklausančiame mūrinuke šalia kelio į Šiaulius, prie pat geležinkelio pervažos, gyvenanti pensininkė Genė Narvilas.
Moteris iš Susisiekimo ministerijos jau gavo pranešimą apie tai, kad pradedama namo Algirdiškio kaime, kuriame G.Narvilas gyvena, ir žemės sklypo išpirkimo visuomenės poreikiams procedūra.
Šioje, moters žodžiais, 125 metų senumo būdelėje ji su šeima apsigyveno prieš 41 metus. Tada namukas priklausė „Lietuvos geležinkelių“ įmonei, kurioje ji per 20 metų dirbo pervažos budėtoja.
Dabar namas priklauso rajono savivaldybei, moteris tik nuomotoja. Šiuo adresu yra prisiregistravusi ir jos dukra su trimis vaikais, bet čia negyvena, o nuomoja butą Panevėžyje. Sūnus su šeima įsikūręs Raguvoje.
Vyrą moteris palaidojo prieš 24 metus, tad name liko viena. Ilgainiui ji susitvarkė aplinką, išsiasfaltavo keliuką į kiemą, namo viduje susimūrijo židinį, laminatu išklojo grindis, sudėjo naujus radiatorius.
Pašnekovė teigė santaupų neturinti, todėl namo remontui pasiėmė beveik 5 tūkst. eurų paskolą, ją iš pensijos susimokėjo per ketverius metus.
Kitur kraustytis nebenori
Savivaldybė po ilgų moters prašymų sudėjo plastikinius langus, tad traukinių ir mašinų triukšmo nebegirdi, nors per ilgus metus jau kaip ir buvo pripratusi.
Dabar, kai viską susitvarkė, nori ir toliau čia gyventi, bet su nauja žinia ją vėl ėmė kamuoti laikinumo jausmas. Tokį jausmą ji patyrė prieš daug metų, kai įsikūrė šiame name.
„Nežinau, kur mane dabar išgrūs. Įkiš kur nors, o tu gyvenk kaip nori, skųskis nesiskundęs, prieš vėją nepapūsi“, – kalbėjo G.Narvilas.
Kitoje kelio pusėje, kur anksčiau buvo rengiamos veislinių galvijų ir paukščių parodos, žmonės nusipirko namą. Ji irgi neatsisakytų ten įsigyti namą, tačiau iš kur pensininkei turėti tiek pinigų?
Kita moters bėda – ji negauna kompensacijos už šildymą, nes name registruoti penki asmenys.
„Seniūnijoje mane spaudžia, kad išregistruočiau dukrą ir jos vaikus, tada gaučiau kompensaciją. Bet aš negaliu savo vaiko išvaryti į gatvę!“ – teigė pašnekovė.
Moteris prieš išsikraustydama viliasi atgauti pinigus, kuriuos ji išleido tvarkydama namą ir aplinką. Labiausiai ji nenorėtų naujo remonto rūpesčių.
Tėvas – žemaitis, mama – ukrainietė
G.Narvilas gimė politinių tremtinių šeimoje Sibire, Krasnojarsko krašte. Tai paaiškina vyrišką jos pavardės formą. Moteris teigė, kad lietuviškuose pasuose jos ir tėvo pavardės skiriasi viena raide, jos Narvilas, tėvo – Norvilas.
Moteris pasakojo, kad iš Žemaitijos, Varnių miesto, kilęs jos tėvas Bronius Norvilas buvo ištremtas už tai, kad sovietų okupacijos metais jo vienas brolis buvo Lietuvos partizanas. Tėvas 8 metus praleido kalėjime, paskui dar 10 metų – tremtyje. Čia susipažino su ukrainiete tremtine Natalija Buhaj ir sukūrė šeimą.
„Tėtis buvo didelis patriotas ir visada svajojo grįžti į gimtinę. Būdamas 50 metų išėjo į pensiją ir atvyko į Lietuvą pasižvalgyti, kur įsikurti. Tuo metu Gustonyse gyvenę du tėvo broliai įkalbėjo ir jį čia pasilikti. Įsidarbinęs kolūkyje atvyko į Sibirą ir visą mūsų šeimą parsivežė tėvynėn“, – pasakojo G.Narvilas.
1975-ųjų vasarą naujakuriai apsistojo sename name, o rudenį gavo butą naujame keturbutyje. Vėliau darbą gavusi dukra persikraustė į namą prie geležinkelio.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę tėvas įstojo į Šaulių sąjungą, o kai 2002 metais nuo širdies infarkto mirė, buvo iškilmingai palaidotas.
„Tėtį išlydėjo kaip tikrą patriotą, karstą apklojo Trispalve, atvyko šauliai. Gustonyse turbūt tai buvo pirmos tokios gražios laidotuvės“, – prisiminė G.Narvilas.
Išpirks žemę, griaus namus
Jau ne kartą rašėme, kad geležinkelio „Rail Baltica“ krovinių stotis ir terminalas, krovos ir karinės technikos aikštelė bus statomi šalia Gustonių kaimo. Tam numatyta skirti per 94 hektarų teritoriją.
Preliminariai Panevėžio infrastruktūros priežiūros depo ir kitų geležinkelio objektų statyba kainuos 93,5 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.
Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė „Rail Baltica“ projektui Gintarė Žalytė-Štarienė redakciją raštu informavo, kad konkrečios išperkamų žemės sklypų apimtys dar nenustatytos.
Tačiau įmonės atstovė nurodė, kad žemė bus išperkama ne tik Gustonių, bet ir Algirdiškio, Berčiūnų, Degionių, Ragaudžių, Molainių, Vaišvilčių, Auriliškių, Alinavos ir Vilkiškio kaimuose bei Rudikių, Rudikėlių ir Paalkupio viensėdžiuose.
Visuomenės poreikiams bus paimami, kitaip tariant – nugriaunami – 7 šiuose sklypuose esantys pastatai, tarp jų 2 gyvenamieji namai: vienas Algirdiškio kaime, kuriame gyvena G.Narvilas, o kitas Paalkupio viensėdyje.
Rašte teigiama, kad žemės savininkai ir naudotojai, kurių sklypai patenka į teritoriją, kur bus statomas Panevėžio depas, apie žemės išpirkimą buvo informuoti registruotais laiškais.
Panevėžio depo statybos darbus planuojama pradėti 2026 metų antroje pusėje.
Žemėlapyje nerado savivaldybei priklausančio namo
Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis teigė girdėjęs, kad dėl „Rail Baltica“ krovinių stoties planuojama išpirkti namą, kuriame gyvena G.Narvilas, tačiau oficialaus rašto jis negavęs.
Seniūnas patvirtino, kad šis socialinis namas priklauso Panevėžio rajono savivaldybei.
J.Sankaitis neigė, kad seniūnija spaudžia G.Narvilas išregistruoti savo dukrą ir jos vaikus.
„Ji nori gauti pašalpą už šildymą, o mes reikalaujame, kad name registruoti pilnamečiai asmenys pateiktų pažymas apie savo pajamas. Arba jie turi išsiregistruoti“, –
sakė seniūnas.
Rajono valdžios atstovai nežinojo, kad savivaldybei priklausantį namą planuojama išpirkti.
Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas sakė, kad yra parengtas Panevėžio depo teritorijos specialusis planas ir kad ten esanti žemė ir pastatai bus paimti visuomenės poreikiams.
„Savivaldybė gauna informaciją apie tai, bet ne mes esame organizatoriai ir ne mes vykdome tas procedūras“, – patikino D.Malinauskas.
Rajono meras Antanas Pocius teigė, jog apie žemės išpirkimą dėl būsimo krovinių terminalo visi seniai žinojo, tačiau kad į šią teritoriją „papuola kažkokie namai“, jis patikino nieko nežinąs.
„Nagrinėjom žemėlapį, toje vietoje sodybų nėra, nesuprantu, ką ten turi griauti. Jeigu namas yra savivaldybės ir jeigu nori jį išpirkti, savivaldybė būtų gavusi dokumentus, bet mes negavome jokio rašto“, – kalbėjo A.Pocius.
