Priminsime, kad senasis paštas uždarytas dar 2019 metų spalio mėnesį. Tuomet veiklą optimizuojantis Lietuvos paštas pastatą planavo parduoti.
Visuomenėje kilus aktyviai diskusijai, Vyriausybė priėmė sprendimą Senojo pašto pastatą ne parduoti, o išsaugoti jį pritaikant visuomenės poreikiams.
Pastatas buvo perduotas Kultūros ministerijai, o Lietuvos paštui sumokėta kompensacija.
Dar 2022 metų liepos mėn. tarp Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros ministerijos buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl šio pašto komplekso įveiklinimo.
Protokole įtvirtinti ministerijos ketinimai skirti finansavimą komplekso sutvarkymui, o Savivaldybė, ministerijai sutvarkius pašto kompleksą, turėtų pasirūpinti jo įveiklininimu.
Savivaldybė jau apsisprendė, kad senajame pašte turėtų veikti Klaipėdoje gimusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centras.
Ministerija buvo įsipareigojusi
„Klaipėdos savivaldybė savo ketinimų neišsižada. Atvirkščiai – esame labai suinteresuoti, kad klaipėdiečiams svarbią reikšmę turintis istorinis kompleksas būtų kuo greičiau sutvarkytas ir pagaliau atgimtų. Apmaudu girdėti pasisakymus, neva Savivaldybė kažko nedaro, kad tai taptų realybe. Norisi priminti ministerijai, kas yra istorinio komplekso savininkas ir kas jį turėtų sutvarkyti. Vertinant paskutinius ministerijos ir jai pavaldžios įstaigos atstovų pasisakymus susidaro įspūdis, kad ministerija pamažu traukiasi nuo savo pirminių ketinimų. Labai norėčiau, kad šis įspūdis būtų klaidingas, tačiau vien tai, kad Savivaldybės jau dabar prašoma finansinio prisidėjimo prie projektavimo ir pastato tvarkymo, kelia daug klausimų, kas bus tolimesniuose etapuose, jei valstybės lėšomis neįstengiama parengti net projekto? Ar sutvarkymui finansavimą numatyti ketinusi ministerija ir vėl dairysis į miesto biudžetą?“ – praėjusią savaitę išplatintame pranešime klausė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso sutvarkymo ir įveiklinimo ministerija 2023 metų liepos mėnesį sudarė darbo grupę, į kurią įtraukti ir miesto Savivaldybės atstovai.
Paskutiniajame grupės posėdyje, vykusiame gruodžio mėnesį, nutarta, kad iki vasario vidurio turi būti parengtas projektavimo techninės užduoties projektas.
Būtent šiame posėdyje Klaipėdos savivaldybės atstovai pirmą kartą buvo supažindinti su įvairiomis sumomis, kurių, kaip prisidėjimo prie projektavimo ir pastato sutvarkymo, pageidaujama iš Savivaldybės biudžeto.
Klaipėdos senojo pašto pastatą administruojančio Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas pateikė skaičius, kad priklausomai nuo senojo pašto pastatų komplekso rekonstrukcijos apimčių Klaipėdos savivaldybės indėlis turėtų būti nuo 1,04 iki 2,8 milijono eurų.
Netikėta
„Susitarime ir iki praėjusių metų gruodžio nebuvo jokių kalbų apie Savivaldybės finansinį prisidėjimą prie projektavimo ir statybos darbų. Deja, tačiau dabar jau girdime ir turime raštiškus įrodymus, kad ministerija spaudžia Savivaldybę skirti pinigų pastato sutvarkymui, nes tik tokiu atveju būtų galima paskubinti darbų eigą. Noriu ministerijai priminti, kad centrinis paštas yra jų nuosavybė ir kokią teisę Savivaldybė turi investuoti į svetimo turto sutvarkymą? Manau, kad visi šie žingsniai buvo iš anksto numatyti, bandant nusimesti įsipareigojimus ir apkaltinti Savivaldybę neveiksnumu. Iš mūsų pusės tai, kas buvo suplanuota – centrinio pašto įveiklinimas, juda į priekį. Pašto pastatas, mūsų nuomone, daugybę metų yra nusikalstamai apleistas, tinkamai neprižiūrimas ir toliau niokojamas gamtinių sąlygų“, – sako A. Vaitkus.
Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas taip pat nesupranta Kultūros ministerijos pozicijos.
Anot jo, ministerija ir Savivaldybė neabejotinai turi būti projekto partneriais, kad būtų galima įgyvendinti projektą ir gauti jam ES paramą.
Jis sako, kad Savivaldybė šiuo metu analizuoja ministerijos pateiktus naujus duomenis ir planuoja parengti atsakymą.
Pasak vicemero, problema yra tai, kad Savivaldybė naują Kultūros ministerijos poziciją sužinojo taip vėlai, kai jau yra parengtas šių metų miesto biudžetas, sudėlioti strateginiai kelerių metų planai.
Skirtingai supranta įsipareigojimus
„Priminsiu, kad su praėjusios kadencijos miesto Taryba ministerija pasirašė ketinimų protokolą, kur yra aiškiai apibrėžti įsipareigojimai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Anot jo, ministerija už 2,3 milijono eurų išpirko objektą iš AB „Lietuvos paštas“. Įtraukė pašto pastatą į valstybinės reikšmės objektų sąrašą. Numatė galimybę skirti finansavimą pagal Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos priemones.
Ministras sako, kad ministerija pastato sutvarkymui planuoja skirti apie 7 milijonus eurų.
Bendrai senojo pašto pastatų komplekso rekonstrukcija šiuo metu vertinama apie 10 milijonų eurų.
„Ar Klaipėda gali suvokti projektus ilgesnio laiko perspektyvoje, ar dabar atėjęs meras braukia viską, kas suplanuota, ir piešia kažkaip savaip?“ – S. Kairys tikina, kad ne ministerija, o Klaipėdos savivaldybė bando keisti ankstesnius susitarimus.
Tačiau panašiu, kad ministras linkęs daugiau skaityti tarp eilučių, o ne tai, kas užfiksuota ketinimų protokole.
Jau minėtame tarp Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros ministerijos pasirašytame ketinimų protokole aiškiai parašyta, kad Klaipėdos savivaldybė įsipareigoja biudžeto lėšomis užtikrinti Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso kultūros paslaugų teikimą tik po to, kai ministerija įgyvendins objekto sutvarkymo projektą.
Tačiau ministras S. Kairys sako, kad Savivaldybė dar pernai ankstesnių posėdžių metu „turėjo suvokti“, kad kažkokią dalį lėšų tikrai reikės skirti pačiam miestui, nes pats objektas turi pereiti Klaipėdos miesto savivaldybei.
„Suvokimas“ – sąvoka nelabai konkreti, tačiau panašu, kad visos pusės suvokia, kad Savivaldybė dabartinėje situacijoje negali skirti pinigų tvarkyti objektui, kuris jai nepriklauso.
Š. Šoblinkas gruodžio mėnesį vykusio darbo grupės posėdyje išreiškė viltį, kad Savivaldybė bendradarbiaus ir finansiškai prisidės. Tačiau kartu akcentavo, kad toks bendradarbiavimas turėtų virsti į partnerystę. Ir tuomet jau reiktų visai kitaip vykdyti viešuosius pirkimus, o Kultūros infrastruktūros centras galėtų paruošti pirkimo užduoti vykdyti pačiai Savivaldybei.
Galios pozicija
Panašu, kad ministras S. Kairys šiandien su Klaipėdos savivaldybe komunikuoja iš galios pozicijų, nes pastatas priklauso ministerijai.
„Aš labai tikiuosi, kad procesai Klaipėdoje turi tęstinumą, kad Klaipėdos miestas gali būti ar yra prognozuojamas partneris“, – sako ministras.
Lapkritį Klaipėdos savivaldybės žodžiu išreikštą mintį, kad senojo pašto pastate galėtų būti Jūrų muziejaus padalinys, S. Kairys vertina kaip Savivaldybė bandymą ieškoti kelių pabėgti nuo susitarimo.
Klaipėdos savivaldybę jis kaltina trypčiojimu ir vilkinimu, kartu užsimindamas, kad ministerija vykdo ir kitus projektus, kurie gali „aplenkti“ Klaipėdos senojo pašto projektą.
„Savivaldybė iki galo neišstačiusi pozicijos. Jei supratimas keičiasi, jei taip leidžiama kalbėti, kitų alternatyvų nebus. Tada likimas šio objekto visiškai neaiškus. Jei Savivaldybė visiškai nesupranta, kad per vieną kadenciją tokių svarbių objektų problemos neišspręsi“, – sako S. Kairys.
Kaip teigiamas pavyzdys yra pateikiamas panašus Kauno centrinio pašto įveiklinimo procesas, tačiau viešumoje nebuvo pasirodžiusi informacija, kad šiam projektui ministerija prašo pinigų iš Kauno savivaldybės.
„Nė viename mieste klausimai taip sudėtingai nesisprendžia kaip Klaipėdoje“, – kategoriškas S. Kairys.
Visgi ministras įsitikinęs, kad Klaipėda pajėgi įvykdyti įsipareigojimus.
Tačiau buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas primena, kad dar prieš metus S. Kairys pats stabdė senojo pašto pastatų komplekso įveiklinimo procesus ir tuomet siūlė palaukti savivaldos rinkimų rezultatų.
„Panašu, kad rinkimus laimėjo ne tie“, – retoriškai klausia liberalų deleguoto ministro V. Grubliauskas.
Grėsmė praeiviams
A. Vaitkus taip pat atkreipia dėmesį, kad Kultūros ministerija turėtų pati labiau rūpintis savo turtu, nes nenaudojamas senojo pašto pastatas pačiame Klaipėdos centre kelia pavojų praeiviams.
Po Savivaldybės 2022 metų rugsėjį atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimo ir nustatytų trūkumų pernai vasarą Kultūros infrastruktūros centras įrengė apsaugos priemones, tačiau gruodį vėl kreiptasi į šį centrą dėl pavojingai besikaupiančio sniego ir išsiklaipiusių apsauginių konstrukcijų. Atkreiptas dėmesys, kad statinio valdytojas privalo užtikrinti, jog ant apsauginių tinklų ir stogo besikaupiantis sniegas nekeltų grėsmės praeiviams, šalia pastato statomiems automobiliams, statiniai atitiktų saugos reikalavimus.
