Parudavę ir lapai sostinėje – niekam nė motais. Įvairius medžių gelbėjimo planus prieš keletą metų kūrę specialistai dabar tyli, nors vidurvasarį keršakandės puola labiausiai.
Kitaip yra Lenkijos mieste Liubline, kur kiekvienas kaštonas jau nuo pavasario apvyniotas lipniąja juosta su nekenksmingais feromonais (gyvūnų organizmuose gaminamais cheminiais junginiais), kurie privilioja kenkėjų patinus ir jie prilimpa.
Prie kiekvieno kaštono lenkai priklijavo skelbimus, prašydami lipniosios juostos nenuplėšti, nes tai yra medžių gelbėjimo būdas.
Lietuvos arboristikos centro direktorius Sigitas Algis Davenis sutiko, kad tai yra veiksminga priemonė, tik Vilniuje ji nenaudojama.
„Gelbėti kaštonus reikėjo nuo ankstyvo pavasario. Dabar jau vėlu“, – atsiduso S.A.Davenis.
Grėbti nukritusius lapus ir juos deginti. Tokį patį pigiausią būdą siūlė specialistai. Vilniuje buvo rengiamos net talkos, bet šiemet apie jas nė negirdėti.
Taip pat buvo siūlymų medžius nuo keršakandžių purkšti chemikalais. S.A.Davenio nuomone, šis būdas ir brangus, ir kenkiantis aplinkai.
Prieš porą metų medžių gelbėtojai ėmėsi dar vieno eksperimento – S.Daukanto aikštėje prie Prezidentūros įrengė specialias gaudykles su tais pačiais feromonais. Čia jos kabo ir šįmet. Tai vienintelė vieta sostinėje, kur rūpinamasi kaštonais.
Specialistai išmėgino kelių šalių ir įmonių gaminamus feromonus, buvo atsisiuntę jų ir iš Didžiosios Britanijos, ir iš Lenkijos.
S.A.Davenis patikino, kad tai veiksminga priemonė, bet brangi. Viena gaudyklė kainuoja apie 50 litų, o vienam medžiui jų reikia 4–5. Be to, kitam sezonui reikia naujų gaudyklių.
Tiesa, Kaune tokios gaudyklės naudojamos ir šiemet. Vilniuje – ne.
Arboristai prognozuoja, kad jeigu ir toliau nebus imtasi priemonių, po penkerių metų kaštonų Vilniuje gali nelikti.
