Žaliosiomis atliekomis pasirūpins už jus

Pavasariui persiritus į antrą pusę, sodininkai jau kibo į darbus visu pajėgumu: reikia ir šiltnamius uždengti, ir daržoves sodinti, ir medžių šakas genėti. Lauko darbų nestigs iki pat vėlyvojo rudens ir, deja, ne visi jie yra malonūs. 

 Žaliųjų atliekų tvarkymas daugeliui jau yra tapęs nuolat kamuojančia problema, mat jų negalima deginti ar tiesiog mesti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.<br> Archyvo nuotr.
 Žaliųjų atliekų tvarkymas daugeliui jau yra tapęs nuolat kamuojančia problema, mat jų negalima deginti ar tiesiog mesti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.<br> Archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 9, 2017, 10:51 AM, atnaujinta May 10, 2017, 5:10 PM

Lauko darbų sezonas – ilgas

Kaip pasakoja Kauno rajone esantį medelyną puoselėjantis biomedicinos mokslų daktaras, sodininkas Kęstutis Malinauskas, lauko darbų sezonas prasideda dar ankstyvą pavasarį ir nuo pat darbų pradžios persekioja klausimas, ką gi daryti su nupjauta žole ar nuvytusia augmenija, vaisių, daržovių likučiais. 

„Su pirmosiomis žaliosiomis atliekomis susiduriama jau kovo mėnesį, kai pradedami genėti uogakrūmiai, vaismedžiai bei dekoratyviniai augalai. Žaliųjų atliekų netrūksta ir vasarą, kuomet atsiranda vaisių, daržovių perteklius ir, deja, ne visi jie yra suvartojami. Taigi, lauko darbų sezonas trunka iki pat rudens pabaigos, kai nukrenta paskutiniai medžių lapai, kuriuos irgi reikia sutvarkyti – sugrėbti, sunaikinti“, – lauko darbų sezono trukmę skaičiuoja K. Malinauskas.  

Dar vienas svarbus darbas pavasarinio švarinimosi sąraše – vejos vėdinimas (aeravimas), kuomet pašalinamas negyvos žolės sluoksnis, senos šaknys, samanos, kad vėliau būtų galima džiaugtis žaliuojančiu vejos kilimu. Priklausomai nuo vejos ploto susikaupia ir atitinkamas atliekų kiekis, kuriuo irgi reikia tinkamai pasirūpinti.  

Nuima dalį naštos

Pasak K. Malinausko, sutvarkyti žaliąsias atliekas – didelis darbas: „Kai prasideda medžių genėjimo sezonas, turimoms atliekoms sutvarkyti gali prireikti ir ištisos savaitės. Visgi tai – momentinis darbas: padarai ir ramu, ir iki kitų metų daugiau reikalų su šakomis nebeturi. Daugiau darbo yra daržininkystės klausimu – derlių galima ir kartą per savaitę nuimti, tada kaskart reikia pašalinti organines liekanas.“

Vienas iš būdų, kaip pašalinti žaliąsias atliekas, anot K. Malinausko, yra kompostavimas. Tačiau sodininkas sako, kad didžiajai daugumai žaliųjų atliekų turėtojų toks laiko bei priežiūros reikalaujantis procesas sukelia ir papildomų rūpesčių.   

„Nesyk pastebėjau, kad žmonės nušienautą žolę šalina tiesiog komunalinių atliekų konteineriuose, nes kitų galimybių nėra. Pats nuolat šienauju tikrai nedidelį žolės plotą, tačiau vis tiek susidaro apie 200 litrų žolės, kurią tinkamai sutvarkyti – didžiulė problema“, – tikina K. Malinauskas. 

Jam antrina ir ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė, sakydama, jog žaliųjų atliekų tvarkymo problemą jau ėmėsi spręsti ir atliekų tvarkytojai. 
 
„Šalia įprastų komunalinių ir antrinių žaliavų tvarkymo, statybinių bei didžiųjų atliekų išvežimo paslaugų gyventojams jau siūloma ir sezoninė žaliųjų atliekų išvežimo paslauga. Tikimės, jog ji gerokai palengvins lauko darbų naštą“, – sako D. Skrupskelienė.  

Pasak D. Skrupskelienės, tokia paslauga ypač pravers ne tik sodininkams, bet ir tiems, kurie turi kad ir nedidelį plotą žaliuojančios augmenijos. 

„Žaliųjų atliekų tvarkymas daugeliui jau yra tapęs nuolat kamuojančia problema, mat jų negalima deginti ar tiesiog mesti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Tuo tarpu namų ar sodo kieme stovintis žaliųjų atliekų surinkimo konteineris padeda šią problemą lengvai išspręsti ir yra gera išeitis tiems, kurie neturi poreikio pasigaminti vertingos organinės trąšos – komposto“, – aiškina „Ecoservice“ atstovė.

Nemokamai suteikiamas specialus konteineris talpina 240 litrų žaliųjų atliekų – žolės, medžių lapų, piktžolių, gėlių, šieno ir kitų. Tarp šių atliekų jokiu būdu neturėtų atsidurti buitinės atliekos, pakuotės, pavojingos, taip pat degančios ar karštos atliekos, pavyzdžiui, žarijos ar pelenai. 

„Estetiškai atrodantį konteinerį galima statyti ir sodo, ir namų, ir netgi įmonės kieme. Be to, juo galima dalintis ir su kaimynais – lengva sutaupyti, jei patys sukaupiate tik nedidelį kiekį žaliųjų atliekų“, – pataria D. Skrupskelienė, pridurdama, jog paslaugai taikomas fiksuotas mokestis, todėl ir išlaidos – vienkartinės. 

„Konteineris yra ištuštinamas kas dvi savaites, o pasibaigus sodininkystės sezonui – išvežamas. Taip pat atliekų išvežimo grafiką bet kada galima patogiai pasitikrinti internetiniame puslapyje arba nemokamoje „Eco App“ programėlėje“, – pridūrė D. Skrupskelienė. 

Žaliųjų atliekų išvežimo paslaugą Vilniaus, Širvintų, Trakų, Senųjų Trakų ir Lentvario miestuose bendrovė teiks viso sodininkystės sezono metu – nuo balandžio iki lapkričio 15 d. imtinai. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.