„Senamiesčio ūkis“, sostinės istorinėje dalyje administruojantis beveik 600 pastatų, skaičiuoja kasmet maždaug 20 proc. augantį avarinių iškvietimų skaičių. Tačiau avarijų pobūdis čia kardinaliai skiriasi nuo įprastų daugiabučiams – už nuvirtusių sienų slepiasi istorinės arkos, gynybinė siena siuvama specialiomis kabėmis, o fasadų lipdiniai jau atnaujinami 3D skeneriais.
Sprendimai – tik patyrusiems santechnikams
Bendrovės specialistai dalijasi unikalia patirtimi prižiūrint istorinius pastatus. Anot pastatų administravimo įmonės direktoriaus Modesto Kuzmicko, per daugiau kaip 20 veiklos metų specialistai perprato senamiesčio niuansus, tačiau net ir juos dar nustebina kadaise priimti inžineriniai sprendimai.
„Daugelio namų projektinių dokumentų nėra išlikę. Kai kurių važiuojame ieškoti į Vilniaus miesto archyvą, tačiau rasti pavyksta gal vieną iš dešimties. Dėl to susidūrę su inžinerinėmis dilemomis labiausiai pasitikime savo specialistais – kai kurie čia dirba nuo mūsų veiklos pradžios ir namų sistemų suplanavimus žino mintinai“, – teigia M.Kuzmickas.
Anot jo, net patyręs santechnikas senamiestyje pirmąkart veikiausiai pasimestų: daug kur šilumos punktai ir tiesiog į sieną įleisti vandentiekio vamzdžiai driekiasi per kelis namus. Ir jų planų niekas nėra matęs. Administratorių įsitikinimu, statybos skirtingais laikmečiais daug kur buvo vykdomos chaotiškai ar savavališkai.
„Senamiesčio ūkio“ duomenimis, pernai užregistruota 1 100 elektros, šildymo ir kitų inžinerinių sistemų avarijų, o šiemet jų jau 927. Su pastatų fasadu susijusių defektų nustatyta 383, bendrai inventorizuota 5 330 defektų, kuriuos reikia šalinti.
Specialistai skaičiuoja, kad būsto Vilniaus senamiestyje išlaikymas yra apie 30 proc. brangesnis nei miegamuosiuose rajonuose. Remonto ar rekonstrukcijos darbai čia beveik visada yra atkuriamieji, tad langus, duris, stogo dangą ar bet kokius kitus elementus tenka užsakinėti specialiai.
Bendradarbiaja su archeologais
„Senamiesčio ūkio“ statinio techninės priežiūros specialistas Povilas Lysiukas akcentuoja, kad senamiestyje bet kokus kasybos darbus turi prižiūrėti archeologas. „Jei kasame giliau kaip 20 cm, archeologą kviesti privaloma. Taigi iš esmės specialisto reikia vos įsmeigus kastuvą.
Natūralu, kad dėl to neišvengiamai ilgėja avarijos likvidavimo laikas. Pavyzdžiui, jei kanalizacija driekiasi po XVI amžiaus akmens gruntu, turime jį iškasti, pašalinti avariją ir akmens dangą grąžinti į buvusią padėtį“, – specifiką aiškina P.Lysiukas.
Administratoriai įpratę operatyviai bendradarbiauti su institucijomis ir paveldosaugos specialistais – tokia senamiesčio kasdienybė. „Rizikuoti nekviečiant archeologų neverta, nes techniniam prižiūrėtojui grėstų prarasti atestatą, o mes užsitrauktume baudą. Dirbame su profesionaliais rangovais, kurie vieni iš ne daugelio turi kvalifikaciją dirbti kultūros paveldo pastatuose. Nei mes, nei jie kvalifikacija rizikuoti nelinkę“, – teigia P.Lysiukas.
Tarp unikalių avarijų metu užfiksuotų radinių – freskos, bešeimininkės slėptuvės, sienose paslėptos arkos. Administratoriai neslepia, kad sienų konstrukcijų avarijas neretai sukelia greta vykdomos statybos. Minkštas molinis gruntas itin jautrus vibracijai, tad senieji pastatai juda, jų sienos skyla.
Administratoriai itin kruopščiai organizuoja ir su sostinės gynybine siena besiribojančių pastatų tvarkymą, kai įtrūkusios daugiabučių sienos siuvamos specialiomis kabėmis. Saugant autentiką prireikia pasitelkti ir išmaniausius sprendimus – pavyzdžiui, rekonstruojant vieną Aušros vartų gatvėje esantį daugiabutį jo fasado lipdiniai atnaujinti skenuojant pavyzdžius 3D skeneriu ir naujus liejant iš gipso.
Naujovė – leidimo reikia visiems darbams
Praėjusiųjų metų pabaigoje kultūros paveldo departamentas įpareigojo administratorius bet kokius remonto darbus vykdyti tik suderinus su savivaldybe. Smulkesniems darbams reikalinga parengti darbų aprašą, o didesnės apimties ar kapitaliniam remontui – projektą. M.Kuzmicko teigimu, dokumentacijos gavimas remonto terminus prailgina iki 5 kartų. Leidimas bet kokiems darbams savininkams papildomai kainuoja iki 200–600 Eur, o projektas didesnės apimties remontui – apie 3000 Eur.
Per 2018 metus „Senamiesčio ūkio“ iniciatyva senamiesčio gyventojai pastatams tvarkyti iš VšĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ gavo 200 000 Eur paramos. Šiais metais planuojama, kad savivaldybė galės padengti 265 000 Eur remonto išlaidų. Pagal galiojančią tvarką, objektų savininkai gali gauti 40–50 proc. darbų vertės paramą stogo, fasado ar aplinkos tvarkymui.
Anot M.Kuzmicko, agentūra itin geranoriškai bendradarbiauja su administratoriais, todėl paramos procesas sklandus ir greitas.
„Senamiesčio pastatų ateityje laukia vis didesni iššūkiai, dėl to savininkams visų pirma patariame būti aktyviems, dalyvauti susirinkimuose. Dalyje namų problemų nekyla, nes šeimininkai linkę investuoti į turto vertę.
Sudėtingiau darbus planuoti objektuose, kur daug komercinių patalpų, daug nuomininkų bei į užsienį išvykusių šeimininkų, turto turinčių užsieniečių. Jau kurį laiką stengiamės išgyvendinti praktiką, kad kaimynai bendradarbiauti pradeda tik prireikus likviduoti avarinę būklę.
Taigi leidžiame išsimokėti už paslaugas, glaudžiai bendradarbiaujame su paramą teikiančiomis institucijomis, o visą administratoriaus veiklą galima matyti interneto savitarnoje – tiek iš užsienio, tiek namuose. Skatiname gyventojus problemas spręsti su patikimais specialistais, ypač atsižvelgiant į ilgėjančias dokumentų rengimo procedūras, dėl ko butų išlaikymas ateityje tik brangs“, – ragina M.Kuzmickas.
