Prie tvoromis apjuostų požeminių konteinerių aikštelių vilniečiai jau spėjo įprasti, mat jos atsirado praėjusios vasaros pabaigoje.
Savivaldybė apie nesklandumus, dėl kurių nepavyksta pradėti aikštelių eksploatavimo, kalba nenoriai, kaltę versdama rangovui.
Tačiau gali būti, kad kalta ir pati savivaldybė, – rengdama požeminių konteinerių aikštelių konkursą jame surašė netinkamas sąlygas, todėl dabar šių konteinerių negali aptarnauti atliekų vežėjų technika.
Viduje susikaupęs vanduo
Keturios iš šešių neveikiančių požeminių aikštelių yra miesto centre – Tauro, Žemaitijos ir A.Vienuolio gatvėse bei Savanorių prospekte.
Skirtingai nei kitose aikštelėse, Tauro gatvėje neveikiantys požeminiai konteineriai iš visų pusių apstatyti laikinais buitinių atliekų ir antrinėms žaliavoms skirtais konteineriais.
Vietos gyventojams paklausus, kodėl neeksploatuojami požeminiai konteineriai, savivaldybė atsakė, kad jie netinkami naudoti, nes viduje susikaupęs vanduo.
Savivaldybė prižadėjo, kad suremontavus konteinerius laikinieji iš karto bus išvežti.
Gyventojus stebina ir Žemaitijos gatvėje nenaudojami požeminiai konteineriai. Šalia jų pastatyti laikinieji, iš jų atliekas išnešioja paukščiai ir vėjas.
„Žemaitijos gatvė – istorinė, buvusio žydų geto dalis, bet dabar gatvė atrodo kaip šiukšlynas. Atviri konteineriai Senamiestyje yra ne tikslas būti europietišku ir pažangiu miestu, o grįžimas į 10-ąjį dešimtmetį“, – įsitikinę Senamiesčio gyventojai.
Prisiminė Šiaulių atvejį
Savivaldybės tarybos demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui vadovaujantis Žilvinas Šilgalis priminė, kad panaši bėda dėl neveikiančių požeminių konteinerių aikštelių kamuoja ne tik Vilnių.
„Turėjome tokią bėdą ir Šiauliuose, kai rangovas nesilaikė konkurso sąlygų ir sumontavo ne tokius konteinerius, kokie turėtų būti. Jie buvo pagaminti iš aukštesnei temperatūrai neatsparaus plastiko, dėl to jis deformavosi.
Tai pastebėjome konteinerių dar nepradėję eksploatuoti ir sustabdėme mokėjimą už darbą. Ilgą laiką mėginome rangovą įkalbėti pakeisti konteinerius, tačiau jis atsisakė tai daryti ir teko nutraukti sutartį. Todėl dabar dėl to tenka bylinėtis teisme“, – pasakojo Ž.Šilgalis.
Neturi tinkamos technikos?
Ž.Šilgalis sutiko – Vilniuje priežastis, dėl kurios neeksploatuojami konteineriai, gali būti kita.
Kalbama, jog šešios aikštelės nenaudojamos dėl to, kad jų negali aptarnauti atliekų vežėjų technika.
Pritaikytos tokių gabaritų konteineriams technikos jie paprasčiausiai neturi.
„Tada išeina, kad netinkamai buvo parengtas konkursas, nes jo sąlygose išvardijama, kokia turi būti technika konteineriams prižiūrėti. Tai būtų jau aplaidumas ir neapsižiūrėjimas“, – svarstė Ž.Šilgalis.
Bet kuriuo atveju Vilniaus savivaldybė šių konteinerių negali perimti ir pradėti naudoti.
Neįvykdė sutarties sąlygų
Tuo metu savivaldybės Energetikos skyriaus patarėja Jūratė Visackaitė aiškino, jog šešios požeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės neveikia dėl to, kad pasibaigus sutartinių įsipareigojimų terminui ir rangovui nespėjus atlikti visų sutartyje numatytų darbų savivaldybė atsisakė mokėti už neįvykdytus įsipareigojimus ir dėl to ginčas persikėlė į teismą.
J.Visackaitė nepatikslino, kokią stadiją yra pasiekęs teisminis ginčas, kiek kainavo šias aikšteles įrengti.
Ji pažymėjo, kad šis nesklandumas nesustabdė kitų projekto dalių įgyvendinimo.
Jį užbaigus iki 2023 metų Vilniuje numatoma iki 1200 požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių.
